„Buvo žadėta, kad Lietuva delfinų nepraras, nes jie išskraidinami dėl rekonstrukcijos. Dabar jau rekonstruota viskas, o žinių, kad delfinai grįžo, nėra”, – 15min rašo skaitytojas.
15min pasidomėjus, Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė neslėpė – iš 11 delfinų grįžo 9, tačiau jų gausa dėl atsivedamų jauniklių itin didelė.
„2010 metais, prieš prasidedant delfinariumo rekonstrukcijai, buvo išgabenta 11 delfinų skirtingais periodais į Graikiją, Atikos zoologijos sodą. Iš ten 2013 metų rudenį grįžo pirmoji partija, iš viso 9 delfinai, du delfinai yra likę Graikijoje, mat nebaigus rekonstrukcijos visų sutalpinti nebuvo galimybės.
Kaip tik balandžio pabaigoje baigėsi sutartis dėl jų ilgalaikio laikymo Atikoje, ji pratęsta laikinai iki spalio 31 dienos. Norėdamas pasitarti Lietuvos jūrų muziejus kreipėsi į steigėjus, Kultūros ministeriją, Aplinkos ministeriją, veterinarijos tarnybą, kaip elgtis toliau, ar iš tikrųjų reikia juos susigrąžinti, ar nereikia. Atikos zoologijos sodas neprieštarauja laikyti delfinų tomis pačiomis sąlygomis, o pas mus yra 16 delfinų, tiek daug niekada nėra buvę. Šitas kiekis leidžia atlikti suplanuotas veiklas, tiek pasirodymus, tiek delfinų terapiją“, – pasakojo N.Puteikienė.
Anot jos, bene didžiausia problema, jog Graikijoje likę du delfinai – suaugę patinai. Kaip žinia, delfinai būryje yra pasiskirstę vaidmenimis.
„Dabar delfinariume yra susiformavusi hierarchinė padėtis, nusistovėjusi. Prieš sezoną patinų sugrąžinimas sukeltų problemų, reiktų juos adaptuoti. Klausimas, ar nevyktų kovos, kas čia būrio vadas. Patinų kovos būna pavojingos gyvybei, pavojinga ir jaunikliams.
Klausimas, ar nevyktų kovos, kas čia būrio vadas. Patinų kovos būna pavojingos gyvybei, pavojinga ir jaunikliams.
Geroji praktika Europos zoologijos sodų tokia, kad keičiamasi gyvūnais, kai yra perteklius, siekiant išvengti giminingo poravimosi. Reiktų atsižvelgti ir į šią praktiką. Kol kas laukiame sprendimo su minėtomis kompetentingomis organizacijomis“, – situaciją komentavo muziejaus atstovė, prisimindama, kaip buvo sudėtinga rasti namų netekusiems delfinams laikiną vietą.
N.Puteikienė pasakoja, jog išeičių ieškota įvairių, šiandien skambančių net ir kurioziškai.
„Ieškojo direktorė, kur patalpinti vienuolika vandens gyvūnų, kurių ilgis didesnis nei du metrai. Vanduo turi būt specialaus druskingumo, temperatūros, turi būti valymo technologijos. Pamenu tą laiką, kai ieškojo, kai skambino ir į Lazdynų baseiną Vilniuje, kad jį bent minimaliai sutvarkius būtų laikomi delfinai, buvo kalbama apie Klaipėdos senąjį baseiną. Graikų pasiūlymas buvo labai geras sprendimas, gyvūnai gyvena labai geromis sąlygomis, po atviru dangumi, nes tai leidžia klimatas. Jiems buvo specialiai pastatytas delfinariumas“, – pasakojo N.Puteikienė.
Su graikais tuomet buvo sutarta, jog delfinams susilaukus jauniklių bus dalijamasi – kas antras liks jų delfinariume.
