Rezultatai tiko skiepų priešininkams
„Natūraliai – užsikrėtus koronavirusu – įgytas imunitetas suteikė izraeliečiams ilgiau trunkančią apsaugą nuo delta varianto, palyginti su dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis“, – taip Izraelyje atlikto tyrimo rezultatus apibendrino tinklalapis timesofisrael.com.
Vienos iš keturių šioje šalyje veikiančių sveikatos priežiūros organizacijų „Maccabi Healthcare Services“ tyrimas apėmė žmones, kurie iki vasario pabaigos buvo pasiskiepiję dviem dozėmis arba susirgę COVID-19.
Iš viso buvo palygintas 46 035 organizacijai priklausančių pacientų įgytas imunitetas SARS-CoV-2, rašoma straipsnyje.
Nepaisant skiepo ar persirgimo, 748 vis tiek pasigavo koronavirusą. 640 iš jų buvo iš vakcinuotųjų grupės, likę 108 buvo jau persirgę liga, tad turėjo natūraliai atsiradusį imunitetą.
Kaip teigiama straipsnyje, „simptominės infekcijos tikimybė pasiskiepijusiems žmonėms buvo septynis kartus, o atsidurti ligoninėje – 6,7 karto didesnė.“
Per tyrimą 16 215 žmonės, užsikrėtę koronavirusu per trečiąją COVID-19 bangą šių metų sausį-vasarį, buvo palyginti su tiek pat žmonių, kurie per tą laiką pasiskiepijo.
Šių grupių atotrūkis buvo dar didesnis. Rezultatai parodė, kad viruso delta atmaina „turėjo 27 kartus didesnę galimybę prasibrauti pro sausį-vasarį vakcinos suteiktą apsaugą ir sukelti simptomus nei pro tuo pačiu metu įgytą natūralų imunitetą.“
Be to, per tyrimą paaiškėjo, kad ypač gerai nuo delta varianto buvo apsaugoti tie, kurie persirgo COVID-19 ir po to imunitetą dar sustiprino vakcina nuo šios infekcijos – kaip tik tai rekomenduoja Izraelio sveikatos apsaugos specialistai. Jų rizika užsikrėsti buvo perpus mažesnė nei persirgusių, bet nepasiskiepijusių žmonių.
Internete publikuota, bet dar nerecenzuota studija yra didžiausia tokio pobūdžio, atliktas iki šiol. Tiesa, jame neatsižvelgiama į imunitetą sustiprinančią trečiąją dozę, kuria Izraelyje jau aktyviai skiepijama.
Ekspertai savo ruožtu pabrėžė, kad nereikėtų apsigauti dėl tyrimo rezultatų ar juos interpretuoti kaip raginimą nesiskiepyti.
Straipsnyje cituojamas prie tyrimo neprisidėjęs Bar-Ilano universiteto imunologijos prof. Cyrille’as Cohenas pabrėžė: „Kai kurie žmonės, nelinkę skiepytis, gali apsigauti ir galvoti, kad tai reiškia, jog verčiau susirgti nei vakcinuotis.
Toks mąstymas mediciniškai yra klaidingas, ir tyrimo rezultatai nereiškia, kad žmonės turėtų tyčia stengtis susirgti.“
Anot jo, kaip ir kitų ligų atveju, kur kas saugiau pasiskiepyti ir išvengti COVID-19 – ligos, dėl kurios kyla grėsmė atsidurti ligoninėje, numirti ar patirti ilgalaikius liekamuosius reiškinius.
Bet izraeliečių tyrimo rezultatus kaip esą patvirtinančius natūraliai įgyto imuniteto pranešumą prieš vakcinas jau pasigavo skiepų priešininkai.
Mirčių nebuvo nė vienoje grupėje
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Miglė Tomkuvienė pritarė kolegai iš Izraelio.
„Vakcina kurta, kad apsaugotų nuo sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirčių. Nuo to ji vis dar gerai apsaugo, – portalui 15min sakė ji. Tik tiek, kad žmonės tikisi, jog pasiskiepiję visai nesirgs, kaip buvo su ankstesnėmis atmainomis.
Būdavo, kad vakcinuoti žmonės net nepajusdavo alfa atmainos simptomų. Delta turi daugiau mutacijų, todėl vakcinų sukurtas imunitetas, atsiradę antikūnai ne taip gerai prilimpa prie viruso.
Dėl to žmonės turi simptominę ligą, bet vis tiek ji nėra tokia sunki kaip visai neimunizuotų žmonių.“
Sirgimas plius vakcina suteikia patį didžiausią atsparumą.
Pašnekovė tyrimą paaiškino taip: buvo lyginami jau persirgusieji ir pasiskiepiję žmonės, infekcijos simptomus tarp vakcinuotųjų jautė daugiau žmonių, daugiau jų pateko į ligonines.
Bet mirčių nebuvo nė vienoje grupėje. „Tai rodo, kad vakcina vis tiek dar gerai apsaugo“, – pažymėjo dr. M.Tomkuvienė.
Anot pašnekovės, žmonės skiepijosi tikėdamiesi, kad neužsikrės ir nesusirgs. Bet nutiko taip, kad aplinkoje sutiko virusą ir susirgo.
Tai, be kita ko, priklauso nuo delta atmainos savybių. Atsparumu vakcinoms pasižymi ir kiti SARS-CoV-2 variantai. Tačiau ši atmaina turi tam tikrų savybių rinkinį, kuris lemia, kad ji ir atsparesnė po skiepo susidariusiems antikūnams, ir labiau plinta, aktyviau dauginasi žmogaus organizmo ląstelėse. Kaip tik dėl to ji sparčiai išplito po visą pasaulį.
„Delta mutacijos lemia ne tik tai, kad ji šiek pabėga nuo vakcinos sukurto imuniteto, – pažymėjo mokslininkė. – Yra tyrimų, kad ją prasčiau neutralizuoja ir natūraliai – persirgus – susidaręs imunitetas, jei žmogus buvo užsikrėtęs Uhano, alfa atmainomis.
Mutacijos ne specifiškai vakcinoms sukuria atsparumą, o bet kokiems antikūnams.“
Atsipalaidavimas padeda virusui
Dr. M.Tomkuvienė pripažino, kad viruso „darbą“ palengvina tam tikras žmonių atsipalaidavimas pasiskiepijus – vakcina sukuria apgaulingą saugumo pojūtį ir esą galima primiršti kaukes, atstumą, rankų higieną.
„Net ir vakcinuoti žmonės gali pasigauti virusą, kažkiek jį padauginti ir platinti, – aiškino ji. – Tačiau buvo tyrimas, kad panašus kiekis viruso genetinės medžiagos paskiepytų žmonių organizmuose yra mažiau gyvybingas, mažiau užkrečiamas ir trumpiau platinamas.
Vakcinos naudą matome, bet pasiskiepiję žmonės vis tiek neturėtų visiškai 100 proc. atsipalaiduoti. Uždarose patalpose, kur daug žmonių, esant dideliam tankiui, būnant su svetimais žmonėmis rekomenduojama ir jiems dėvėti kaukes, išlaikyti atstumus, saugotis, kaip ir nepasiskiepijus, nes tam yra pagrindo.“
Buvo tyrimas, kad panašus kiekis viruso genetinės medžiagos paskiepytų žmonių organizmuose yra mažiau gyvybingas, mažiau užkrečiamas ir trumpiau platinamas.
Pašnekovės žodžiais, skiepytis reikėtų ne vien pačiam saugantis nuo ligos ar saugant kitus, bet ir stabdant tolesnį viruso kitimą.
Virusai (taip pavadinti pagal lotynišką žodį virus – nuodas) yra neląstelinės sandaros gyvybės formos, negalinčios daugintis ir augti ne šeimininko ląstelėje. Kitaip tariant, jie išgyvena užkrėsdami kitus organizmus.
Tačiau daugindamasis ar kurdamas savo kopijas, virusas kartais šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau galimybių plisti jis turi, tuo aktyviau dauginasi, o kartu gali keistis. Kaip tik dėl to ėmė rastis SARS-CoV-2 atmainos.
„Vakcinuotis reikia, kad apsaugotum save nuo sunkios ligos, kad apsaugotum kitus – ir vakcinuotis, ir dėvėti kaukes, ir laikytis atstumo bei kitų saugumo priemonių.
Kai žmogus yra pasiskiepijęs, virusas mažiau dauginasi, yra mažesnė tikimybė, kad atsiras kita vakcinoms atspari ar labiau kimbanti atmaina.
Virusui dauginantis atsiranda naujų variantų. Atsisijoja tie, kurie labiau gali išgyventi ir plisti. Tokia yra paprasčiausia viruso išgyvenimo strategija.“
Dr. M.Tomkuvienė atkreipė dėmesį, jog, kaip parodė tyrimas, stipriausias imunitetas buvo tų, kurie persirgo, o po to dar vakcinavosi.
„Sirgimas plius vakcina suteikia patį didžiausią atsparumą, – pažymėjo ji. – Geriausias variantas – vakcinuotis ir paskui susitikti su virusu. Organizmas prisimins, pasikartos patogeno, infekcijos pamoką.
Tuomet susidaro platus spektras antikūnų ir žmogus mažiausiai rizikuoja patirti ilgojo COVID pasekmes.“
