Nuolatinių gyventojų šalyje padaugėjo ir dėl to, kad į Lietuvą imigravo daugiau gyventojų, nei iš jos išvyko. Per 2020-uosius į Lietuvą atvyko 43,1 tūkst. žmonių, tai yra – 7,5 proc. daugiau negu prieš metus.
Tuo metu iš šalies tuo pačiu laikotarpiu emigravo 23,1 tūkst. gyventojų – penktadaliu mažiau nei prieš metus.
2021-ųjų pradžioje iš viso Lietuvoje gyveno beveik 2,8 mln. nuolatinių gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.
Per 2020-uosius grįžusių į Lietuvą gyventojų skaičius padidėjo 2 proc.
Taip pat į Lietuvą imigravo 13 proc. daugiau užsieniečių nei 2019-aisiais metais.
„Prieš tai mes matėme tendenciją, kad Lietuvos piliečių daugiau išvykdavo iš Lietuvos, negu į ją grįždavo“, – statistinius rodiklius pristatė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.
Didelis mirtingumas – koronaviruso pasekmė
Tačiau praėjusiais metais Lietuvoje fiksuoti ir neigiami rodikliai – mirė 13 proc. daugiau žmonių negu 2019 metais.
„Mirčių perviršis buvo labai žymus“, – teigė specialistė.
Pasak jos, per mėnesį vidutiniškai miršta apie 3,6 tūkst. žmonių, pernai lapkritį ir gruodį buvo fiksuoti didžiausi mirusiųjų skaičiai.
Per gruodžio mėnesį mirė apie 6 tūkst. žmonių.
Mirčių perviršis buvo labai žymus.
Padidėję mirtingumo rodikliai siejami su koronaviruso pandemija.
Pasak I.Masiulaitytės-Šukevič, matomas ne tik tiesioginis jos poveikis, kai žmonės miršta užsikrėtę koronavirusu, bet ir netiesioginis.
„Matyt, priežastys yra ir nepakankamas žmonių aprūpinimas sveikatos priemonėmis, (gyventojai – 15min) negali pasiekti tam tikrų gydytojų paslaugų“, – sakė ji.
Vyrauja iliuzija, kad demografiniai rodikliai gerėja
Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto (MPI) demografas, VDU Demografinių tyrimų centro darbuotojas dr. D.Jasilionis, apžvelgdamas demografinius rodiklius teigė, kad esminių išvadų daryti negalima.
Tačiau, jo nuomone, pandemija įnešė korekcijų į visus demografinius procesus. 
Kalbėdamas apie laiką, kai pandemijos Lietuvoje nebuvo, mokslininkas pastebėjo – vis dar gaji iliuzija, esą šalis jau išlipo iš demografinės duobės.
Pasak jo, gyventojams atrodo, kad gyventojų mažėjimo skaičiai nebe tokie dideli, gerėja ir mirtingumo statistika, į Lietuvą atvyksta daugiau imigrantų.
Tačiau, jo teigimu, reikia pažvelgti giliau ir iliuzija greitai išsisklaidys.
„Tokia pozityvi žinia su leitmotyvu, kad migracija gali spręsti demografines problemas, iš tikrųjų pradėjo dominuoti ir viešojoje erdvėje.
Giliau ir atidžiau pažvelgus į demografinę statistiką, ir ilgesnėje tarptautinėje perspektyvoje, deja, tos iliuzijos sklaidosi“, – konferencijos metu kalbėjo mokslininkas.
Gimusių vaikų skaičius ir programuoja tą ateities gyventojų skaičių ir didele dalimi lemia gyventojų amžiaus struktūrą.
Per žemas gimstamumo rodiklis kelia nerimą
Pasak D.Jasilionio, gyventojų skaičiaus dinamiką lemia demografinių procesų visuma, tai yra – gimstamumas, mirtingumas ir migracija.
„Pradėti reikėtų kalbėti nuo gimstamumo, nes būtent absoliutus gimusių vaikų skaičius ir programuoja tą ateities gyventojų skaičių ir didele dalimi lemia gyventojų amžiaus struktūrą.
Pastebėjome, kad per paskutinius kelerius metus fiksuojame mažiausius gimusiųjų skaičius“, – akcentavo dr. D.Jasilionis.
Pavyzdžiui, 2020-aisiais Lietuvoje gimė 24,5 tūkst. kūdikių, o tai yra net 10 proc. mažiau negu 2019-aisias.
Palyginimui, 2000-aisiais ir vėlesniais metais iki pat 2015-ųjų metų gimdavo apie 30 tūkst. kūdikių per metus.
Ką tai reškia?
„Tai reškia, kad tiek vaikų, (gimusių atitinkamais metais – 15min) po šešių metų ateis į mokyklą, po 16-18 metų įsilies į studijas ar darbo rinką.
2008 metais, praėjus 18 metų po 1990-ųjų, mes turėjome pakankamai didelį potencialių studentų ar jaunų darbuotojų skaičių, todėl, kad buvo pakankamai didelė anksčiau gimusių kūdikių karta.
2018-aisiais šie skaičiai, tos kartos jau yra beveik dvigubai mažesnės, čia neįvertinant dar emigracijos nuostolių“, – pastebėjo dr. D.Jasilionis, pasak jo, tai kelia nerimą.
Pastebėjome, kad per paskutinius kelerius metus fiksuojame mažiausius gimusiųjų skaičius.
Taip pat demografas atkreipė dėmesį, kad ateityje ir dėl pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių gimstamumas gali sumažėti dar labiau
„Ekonominės pandemijos pasekmės kelių metų perspektyvoje gimstamumui greičiausiai turės neigiamų pasekmių ir tai signalizuoja taip pat ir nukritę santuokų rodikliai“, – teigė jis.
Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais registruota 22,1 proc. mažiau santuokų negu prieš metus. Iš viso – 15,2 tūkst. santuokų.
Tačiau sumažėjo ir ištuokų. Praėjusiais metais jų registruota 7,4 tūkst. – 14,9 proc. mažiau negu 2019 metais.
Emigracijos bangos šalyje gali pasikartoti
Pasak dr. D.Jasilionio, viena pagrindinių Lietuvos demografinių problemų išlieka aukšti emigracijos rodikliai.
„Pagrindinė problema yra ta, kad emigracija vis dėlto išlieka aukšta. Mes turime 29-32 tūkst. registruojamų emigrantų per paskutinius dvejus metus“, – konferencijoje sakė jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad net ir galiojant pandemijos suvaržymams, per praėjusius metus iš Lietuvos išvyko daugiau nei 23 tūkst. gyventojų.
„Tai, deja, rodo, kad emigracijos bangos ateityje yra galimos, ypač pandemijos ekonominių pasekmių kontekste. Mes jau girdime, kad nedarbo rodikliai vėl smarkiai didėja, auga. Žinoma, gali keistis kryptys, emigrantų sudėtis“, – teigė jis.
Kitas mitas, D.Jasilionio teigimu, yra kalbėjimas apie padidėjusį emigrantų grįžimą į Lietuvą arba tikėjimas, kad imigracijos mastai iš kitų šalių ilgainiui nepakis.
Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus 42 proc. visų imigrantų buvo iš Ukrainos, trečdalis iš Baltarusijos, daugiau kaip 4 proc. atvykusių užsieniečių sudarė Rusijos piliečiai.
Turėtų būti suprasta, kad imigracija nėra kažkokia panacėja svaresnei demografinei raidai ateityje.
„Vėlgi, pasižiūrėkime truputį globaliau – šis procesas vyksta ne vien dėl Lietuvos iniciatyvų, atvirų durų politikos, bet ir dėl geopolitinių įvykių.
Išlieka neaišku, ar tas imigracijos intensyvumas gali išlikti ateityje, nes šios šalys, taip pat gerokai demografiškai nukraujavusios, vargu, ar turi geografinio potencialo išlaikyti dideles emigracijos apimtis ilgesnėje perspektyvoje“, – savo nuomonę apie migraciją išsakė demografas.
Jo teigimu, imigracija iš kitų šalių yra labiau „skylių užkamšymas einamuoju momentu“, tarsi gelbėjimosi ratas.
„Turėtų būti suprasta, kad imigracija nėra kažkokia panacėja svaresnei demografinei raidai ateityje“, – sakė jis.
Pasak mokslininko, ilgesnėje perspektyvoje turime atsigręžti ne į imigrantų skaičius, o šalyje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių skaičių, kuris Lietuvoje mažėja.
Tiesa, kalbėdamas apie gyventojų mirtingumą ir sveikatą, demografas pastebėjo, kad net ir COVID-19 kontekste galime įžvelgti teigiamų ženklų.
„Tai yra sritis, kurioje nuo 2008 metų pavyko pasiekti šiokį tokį proveržį – 11 metų trunkantį vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimą.
Vyrams pirmą kartą istorijoje pavyko pramušti 70-ies metų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės barjerą ir 2019 metais ta trukmė pasiekė 71,5 metus, išaugo net septyniais metais nuo 2007 metų“, – gerą tendenciją įvardijo D.Jasilionis.
