2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Nuo 2011 iki 2015 m. pradžios gyventojų sumažėjo visose apskrityse, labiausiai mažėjimą šiuo laikotarpiu pajuto Šiaulių (7,9 proc.) ir Panevėžio (7,4 proc.) apskritys. Šiuo laikotarpiu augo tik Vilniaus m. ir raj., Kauno raj., Klaipėdos raj. bei Neringos savivaldybės, parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu atliktas tyrimas.
Tiek nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs nuostoliai.
Pastaraisiais metais pastebimi tarptautinės emigracijos srautų mažėjimai – 2010 metais tūkstančiui gyventojų teko 26,9 emigranto, 2013-2014 metais šis rodiklis gerokai sumažėjo – iki 12,5 emigranto tūkstančiui gyventojų. 2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skaičius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5,2 iki 24,3 tūkst.), dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiose Lietuvos miestuose. Tačiau tiek nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs nuostoliai.
Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmokamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse.
Susumavus išorinės ir vidinės migracijos rodiklius matyti, kad tarp tiriamų regionų labiausiai nukentėjo Akmenės r. savivaldybė 2014 m. praradusi 51,9 žmogaus tūkstančiui gyventojų, Tauragės rajone šis rodiklis siekia 37,6. Vertinant vidinės migracijos rodiklius matyti, kad Akmenės (34,6) ir Ignalinos (29,4) rajonai nuo jos nukentėjo smarkiausiai. Mažiausiai vidinė migracija iš Vilniaus – į kitus regionus 2014 m. išvyko gyventi tik 11,4 žmogaus tūkstančiui gyventojų, bet sostinė sulaukia kur kas daugiau atvykstančių gyventi.
„Lietuvoje vykstantys procesai nėra išimtis, sensta, traukiasi ir ties miestais koncentruojasi visa Europa. Tačiau mūsų šalyje tai vyksta didesniais tempais. Matydami, kaip smarkiai sumažės jaunų žmonių skaičius, turime keisti kelis dalykus: pirmiausia savo suvokimą, kad esame pigios, nors ir kvalifikuotos darbo jėgos šalis. Turime tapti verslių, kūrybingų žmonių šalimi.
Tam reikia keisti išsilavinimo sistemą, jau mokyklose skatinti verslumą, kūrybinį mąstymą ir nudirbti darbus, kurie reikalingi verslo aplinkai gerinti”, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.
Tyrimo projekcijomis, jeigu tokios pačios tendencijos išliks, 2025 m. gausiausia darbingo amžiaus žmonių grupė bus 60–64 m. Arba 50-64 m. amžiaus darbo jėgos grupė bus trečdaliu gausesnė nei 20–34 m.
„Mažėjant gyventojų skaičiui, būtina efektyviau išnaudoti gyventojų potencialą. Pirmiausia – aktyviau panaudoti vyresnio amžiaus gyventojus ekonominėje veikloje“ – sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
„Nordea“ banko vyr. analitikas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad panašūs regionų tuštėjimo procesai kaip Lietuvoje vyksta ir Baltijos bei Skandinavijos regionuose, tačiau Vilnius kol kas išsiskiria iš bendro paveikslo.
„Baltijos šalių kontekste, Vilnius šiuo metu yra jauniausias ir sparčiausiai augantis miestas, kuris jau po 10–15 metų pagal gyventojų skaičių gali aplenkti Rygą. Jau dabar Vilniuje gyvena daugiau 15–24 metų amžiaus jaunimo nei 100 tūkstančių gyventojų daugiau turinčioje Rygoje. Skandinavijos šalių kontekste Vilnius taip pat atrodo ne prasčiau nei migrantus pritraukiančios Skandinavijos šalių sostinės“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, būtent migracija, o ne natūrali gyventojų kaita daro didžiausią poveikį Lietuvos demografiniams pokyčiams, tačiau kaip rodo Vilniaus pavyzdys tai gali būti ne tik grėsmė, bet ir galimybė. Lietuva turi geriausią šansą privilioti išorinius ir vidinius migrantus, nes čia formuojasi trys traukos centrai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, Latvija teturi vieną Rygą, o Estija du – Taliną ir Tartu.
Bedarbių skaičius sumažėjo
Per palyginti trumpą 2012–2014 m.laikotarpį įvyko žymūs teigiami poslinkiai šalies gyventojų ekonominėje struktūroje. Socialinių pašalpų gavėjų dalis bendrame gyventojų skaičiuje sumažėjo nuo 7,4 iki 4,8 proc., bedarbių – nuo 7,3 iki 5,9 proc.
Tačiau labai sumažėjo savarankiškai dirbančių žmonių skaičius, kuris yra vienas pagrindinių verslumo rodiklių. Santykinis rodiklis 2003–2014 m. susitraukė nuo 16,9 iki 10,8 proc. Tai liudija apie menką savo verslo organizavimo galimybių realizavimo mastą šalyje ir jos regionuose.
Vertinant pastarųjų dvejų metų pokyčius matyti, kad darbuotojų skaičius šalies privačiame sektoriuje padidėjo nuo 766 iki 826 tūkst. Tuo tarpu valstybiniame per šį laikotarpį sumažėjo nuo 395 iki 390 tūkst. (pirmiausia tai vyko neigiamų pokyčių švietimo veikloje sąskaita).
Bendras apdraustųjų darbuotojų skaičius, „Sodros” duomenimis, šalyje itin sparčiai didėjo prieš ekonominę krizę, tačiau nuo 2008 m. pradėjo mažėti. Nors po ūkio nuosmukio matome ryškų padėties pagerėjimą, tačiau absoliutinis apdraustųjų skaičius dar nepasiekė prieškirzinio laikotarpio. 2010–2014 m. bendras apdraustųjų skaičiaus rodiklis išaugo nuo 1,252 mln. iki 1,377 mln. tačiau 2007 m. buvo gerokai didesnis ir siekė 1,474 mln.
Prognozės – nelinksmos
Pagal šio tyrimo metu atliktas demografines prognozes Lietuvoje 2030 m. turėtų gyventi 2,5 mln. žmonių. Apibendrinant skaičiavimų rezultatus galima teigti, jog bendras gyventojų skaičiaus neigiamas pokytis 2015-2030 m. laikotarpiu šalies mastu turėtų siekti 14 proc., darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti apytikriai ketvirtadaliu (26 proc.), o pensinio – išaugti kiek daugiau nei penktadaliu (22,5 proc.).
Skandinavijos šalių kontekste Vilnius taip pat atrodo ne prasčiau nei migrantus pritraukiančios Skandinavijos šalių sostinės.
Lietuva perspektyvoje turėtų išgyventi sudėtingą laikotarpį, kai gerokai sumažės į kvalifikacijos siekiančio ar į darbo rinką patenkančio jaunimo skaičius. Keturiais dešimtadaliais 2015–2030 m. turėtų sumažėti jaunimo skaičius 25–29 metų amžiaus grupėje, toks pats būtų 30–34 metų amžiaus gyventojų skaičiaus pokytis. Tai bene didžiausius praradimus dėl migracijos patyrusios gyventojų amžiaus grupės.
Iš kitos pusės, pažymėtinas gana spartus (27 proc. siekiantis) 65–69 metų amžiaus gyventojų skaičiaus augimas. Tai reiškia, kad spaudimas išlaikyti augančius sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos poreikius guls ant mažesnio skaičiaus darbingo amžiaus gyventojų.
Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1.44 mln. darbingo (15–64 metų) žmonių (palyginti su 1.95 mln. dabar) ir apie 670 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.
Blogėjant demografinei situacijai, 2015–2030 m. Klaipėda turėtų trauktis apie 5 proc., didesnis neigiamas pokytis turėtų būti stebimas kituose didžiuosiuose miestuose – Kaune, Panevėžyje bei Šiauliuose (13–16 proc.). Išimtis – Vilniaus m. sav., kur numatomas 9 proc. gyventojų skaičiaus padidėjimas.
