Seimo Ateities komitetas kartu su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubu organizuoja kasmėnesinių diskusijų ciklą su žymiausiais Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertais, gegužės 11 d. Seimo Konstitucijos salėje įvyko trečioji ciklo diskusija. Pirmojoje diskusijoje dalyvavo Nacionalinio demokratijos fondo (The National Endowment for Democracy, NED) prezidentas Damonas Wilsonas, antrojoje - Davidas J.Krameris, George'o W.Busho instituto generalinis direktorius Globalios politikos klausimais.
Rafaelis Glucksmannas yra Europos Parlamento narys, Specialiojo komiteto dėl užsienio kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus pirmininkas ir Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkas, žinomas savo bekompromisiais pasisakymais putininės Rusijos politikos atžvilgiu. Raphaelio tėvas Andre Glucksmannas, miręs prieš septynerius metus, buvo vienas žymiausių Prancūzijos filosofų bei politinių aktyvistų, rašęs apie nacizmo ir komunizmo panašumus.
Diskusijai pirmininkavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, R.Glucksmanną pristatė Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis. Diskusijoje dalyvavo Lenkijos Senato vicepirmininkas Michalas Kaminskis, buvęs Sakartvelo Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Givi Targamadzė, taip pat - Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
R.Glucksmannas diskusiją pradėjo teiginiu, kad Prancūzija ir Vokietija, anksčiau nevertinusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamos grėsmės, pagaliau sugebėjo atsisakyti tokios korupcijos bei naivumo ir įsiklausyti į partnerių Rytų Europoje nuomonę.
Vertinant Europos Sąjungos ir Rusijos santykius R.Glucksmannas pareiškė, kad Vakarai neturėtų akcentuoti Rusijos pažeminimo problemos. „Žlugus Sovietų Sąjungai, nuo pat pirmos dienos pagrindinis dėmesys Vakarų sostinėse buvo sutelktas į tai, kad mes neturėtumėm pažeminti Rusijos. Niekas neklausė, ar mes nepažeminsime Vokietijos 1945 metais, bet mes bijojome pažeminti Rusiją. Galiausiai mes pasiekėme čečėnų pažeminimą, Ukrainos pažeminimą, Gruzijos pažeminimą – visų Rusijos kaimynų. Manau, tai buvo blogas požiūris ir jis vėl grįžta“, – kalbėjo Europos Parlamento narys.
Konferencijos dalyvio paklaustas dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo apie Europos politinės bendrijos steigimą, R.Glucksmannas teigė, kad tokį pasisakymą galime vertinti įvairiai.
„Jeigu tai yra kaip alternatyva Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, tada ši idėja išties yra bloga. Tačiau jeigu mes tai vertiname kaip tam tikro Ukrainos statuso pripažinimą iki pilnos narystės ES, galbūt ši idėja yra visai gera. Taip pat, įgyvendinus šią idėją, į europinę saugumo diskusiją būtų galima grąžinti ir Jungtinę Karalystę. Aš manau, kad tai yra mūsų visų interesas“, – kalbėjo jis.
Baigdamas diskusiją Seimo Ateities komiteto pirmininkas R.Lopata konstatavo, kad aktyviau Ukrainą palaikančios šalys turi stengtis skatinti prie to prisidėti ir kitas mažiau iniciatyvesnes valstybes.
„Tas tradicinis galvojimas „Russia first“ yra gyvas ir mums jį reikia įveikti. Nuo to įveikimo ir nuo Ukrainos sėkmės kare priklauso pačios Rusijos likimas“, – diskusiją reziumavo komiteto pirmininkas.
