V.Pranckiečio mintis apie žlugusią M.Basčio apkaltą ir reakciją į jo atsistatydinimą skaitykite čia. O šioje naujienoje pateiksime pokalbio dalį apie Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir Seimo pirmininko supratimą apie demokratiją, kai jis darbą Seime palygino su kelių tiesimu, kur kartais prireikia ir buldozerio.
– Pirmininke, kaip manote, kodėl jums nepavyksta suvaldyti parlamento? Juk premjerui, kai reikia rimtų sprendimų, pavyksta susitarti su opozicija. O jūs štai įsivėlėte į kivirčus dėl M.Basčio, tas pats ir dėl situacijos VRK, kai net nesusėdate su visomis frakcijomis pasikalbėti, kaip išspręsti šią situaciją ir kategoriškai stojate į vieną pusę? – 15min paklausė V.Pranckiečio.
Mažuma klauso daugumos. Taip, tai yra sprendimo būdas, o jūs čia, ką, abejojate?
– Ne, aš susėdau su visomis frakcijomis, bet frakcijos atėjo tik opozicinės. Jos atėjo su išankstine nuotaika, nuomone, kad reikia atstatydinti komisijos pirmininkę. Tai aš ir sakau, kad, jei jūs turite tokią nuomonę, tai teikite dokumentus ir mes juos svarstysime. Tai jie sako: kam mums juos teikti, jei vis tiek Seimas neatstatydins. Tai, sakau, apie ką tada kalbame? Vadinasi, nėra problemos.
– Opozicijos balsas tada jums nieko nereiškia?
– Opozicijos balsas man reiškia, kai jie jį išsako. O jie naują žanrą surado ir sako, pirmininke, mes žinom, kad mes jos nenušalinsim, tai jūs ją nušalinkite. Kas čia per žanras?
Jei turite nuomonę, nepatenkinti esate, surinkite parašus ir teikite. Ir bus tikrai svarstoma. Neabejoju, kad Seimas nevienareikšmiškai pasisakytų apie tai. Bet, jei jie iškart kitu klausimu pasako, kad mes žinome, kad vis tiek neatstatydins, tai..
– Taip, nes jūsų dauguma. Čia logiška.
– Tai normalu. Tai yra demokratijos pagrindas, kad mažuma klauso daugumos. O kai kalbama apie buldozerį, tai aš irgi turiu tokią linksmą frazę, kad tam, kad kelius būtų galima išlyginti, tai reikia buldozerio. Tai va šiuo atveju...
– Tai jūs Seimą valdote buldozeriu? Aš teisingai išgirdau? Mažuma klauso daugumos? Kur radote tokią demokratijos taisyklę?
– Mažuma klauso daugumos. Taip, tai yra sprendimo būdas, o jūs čia, ką, abejojate?
– Šiaip abejoju, nes daugumos galia, mažumos teisės ir opozicijos balsas visada turėtų būti girdimas.
– Visada yra balansas. Taip, mažumai padidinome, vietoj keturių darbotvarkių turės penkias darbotvarkes pavasario sesijoje. Pateikti projektus turės visas galimybes. Visus projektus įrašėme į pavasario sesijos darbotvarkę. Tad jų teisės yra užtikrinamos tiek, kiek jie jų siekia.
– Bet čia esminiai klausimai. Ir net ne apie opozicijos teises, o apie būsimus demokratinius rinkimus, kurių kitais metais laukia visa virtinė.
– Tada klausykite visko iki galo. Buvau susitikęs ir su VRK nariais, atėjo dešimt jų. Iš jų du sakė, kad yra negerai.
– Prieš tai dar trys viešai buvo pasakę, kad negerai. O, jeigu būtumėte žiūrėjęs VRK posėdį... Ar žiūrėjote kada nors apskritai?
– Ne, nežiūrėjau, neturiu tiek laiko.
– Ten būtumėte išgirdęs kitaip. Ne du nariai reiškė kritiką.
– Gerai, bet tegul būna teikimai. Tegul daro žmonės žingsnius, o ne sako, kad tu turi daryti tuos žingsnius. Tai yra naujas žanras, kurio dar iki šiol nebuvo. Tai aš lygiai tą patį ir dabar sakau – jei pateiksite dokumentus, jie bus svarstomi. Ta kandidatūra ji gali būti svarstoma, mes ją galime nešti į Seimą. Tiktai reikia pateikti dokumentus, bet visi kažkodėl nenori prisiimti to rūpesčio, o nori, kad kas nors kitas pamaišytų vandenį. Gal suteikime galimybę ir priimsiu visus opozicijos siūlymus šiuo klausimu.
– Seimo nariams siūlėte atsistatydinti nelaukdamas, kol kas nors atneš apkaltos proceso dokumentus arba neliečiamybės naikinimo klausimus į Seimą. Jūs siūlėte užbėgti už akių.
– Kai aš gavau tokius dokumentus, kur Kęstučio Pūko atveju net baudžiamoji atsakomybė, o Mindaugo Basčio atveju neabejotinas bendradarbiavimas, tai ten nebuvo apie ką svarstyti. O apie VRK mes visada kalbame, kad ji nepatinka. Nepatinka yra ne argumentas.
– Buvusiam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui Romui Valentukevičiui pasiūlėte atsistatydinti, nors jokių raštų nebuvo surašyta. Kuo tos situacijos skirtingos?
– Ir per antrą pasiūlymą atsistatydino.
– Tai kuo ta situacija skiriasi nuo L.Matjošaitytės? Vienu atveju priimtas vienasmenis sprendimas dėl Gretos Kildišienės, o dabar priimti vienasmeniai sprendimai neteikti išvadų svarstyti VRK komisijai ir jas padėti į stalčių?
– Turime pasakyti viską iki galo. Ji įdėjo juos į dokumentus, kurių kiti kažkaip sistemoje nemato.
– Kitas sprendimas – vienasmeniškai atsakyti Specialiųjų tyrimų tarnybai, kai klausiama apie jos pačios galimus pažeidimus. Galima vardinti. Čia ne vienas sprendimas.
Kai yra destruktorius toje komisijoje, tai mes nebūtinai turime žiūrėti į pirmininkę.
– Nežinau, apie šitą dar. Žinau, kad buvo kažkoks lyg kaltinimas.
– STT kreipėsi į komisiją, atsakė viena pirmininkė apie save.
– Tegu surašo į dokumentus kaltinimus, atneša ir svarstysime Seime.
– Kodėl dabar reikia dokumentų, kai dėl R.Valentukevičiaus jų nereikėjo?
– Todėl, kad aš ją teikiau. Aš teikiau ir mėnesį laukiau, kol visi pasakys savo nuomones. Visi pasakė, kad labai gerai. Susitiko frakcijose, visi pasakė, kad gerai. Ar mes tiek daug žmonių Lietuvoje turime, kad galime švaistytis. Turbūt neturėtume taip daryti. Pasitikėjimą Seime ji gavo absoliutų. Tai dabar, po pusės metų, galime nešti vėl dėl pasitikėjimo, bet surinkite dokumentus ir nešime. Bet, kadangi buvo mėnesį laiko laukiama, nepasakyta jokios nuomonės, dabar prie neišeina kibti prie procedūrinio dalyko, kuris buvo nenaudingas ir valstiečių partijai, nes buvo nepaskelbta, kad tas filmas nėra reklama. Mums būtų buvę labai naudinga, jei tuo metu būtų paskelbta. Ten kiti siuntimai į kitas organizacijas, tai ir kitų komisijos narių reikalas.
– Tai jūs sakote, kad nerastumėte kito gero kandidato šiuo metu? Nes paminėjote, kad švaistytis žmonėmis negalima.
– Aš noriu pasakyti paprastą dalyką. Kai yra destruktorius toje komisijoje, tai mes nebūtinai turime žiūrėti į pirmininkę.
– O kas yra destruktorius toje komisijoje?
– Jūs pabandykite komisijoje pasiklausinėti.
– Jūs norite pasakyti, kad kažkoks žmogus iš vidaus kenkia komisijos darbui?
– Aš tų žodžių nevartojau.
– Aš tiesiog perfrazuoju.
– Taip, tas, kuris yra nuolat nepatenkintas kitų darbu. Bet gal dėl komisijos būtų mažiau nepasitenkinimo, jei mes pakeistume įstatymą ir padarytume komisijos narių įdarbinimą visai dienai, nes dabar ten daug jų atvykstančių. Jie darbo nespėja padaryti, tada pykstasi tarpusavyje, o tada atrodo, kad darbas blogai organizuotas. Valandų mažai ir sakome. Net, atrodo, nereiktų didinti finansavimo ten, nes neišnaudotas būna. Tai įdarbinus visai dienai daugiau komisijos narių, tai būtų taip pat, kaip ir VTEK kažkada.
– Tai padarysite šį darbą pavasario sesijoje?
– Taip, šitai esame sutarę su opozicinėmis frakcijomis taip pat, tai darome norėdami palengvinti komisijos darbą. Gal tada mažiau ir priekaištų viduje bus, nes dabar ten ir terminai tokie vis ilgi ir ilgi. Nėra žmonių, kurie dirbtų.
– O galite konkrečiai išvardinti priežastis, kodėl jūs palaikote L.Matjošaitytę?
– Todėl, kad neturiu priežasčių jos nepalaikyti. Todėl, kad yra tik opozicinių partijų reikalavimas ir, jeigu jie parašys, aš tikrai neslėpsiu to dokumento ir nešiu jį į Seimą. Tegul būna patikrinta Seime, bet, jei patys iš karto sako, kad Seimas nubalsuos aiškiai, tai kodėl mes grįžtame vėl prie tos temos? Jie patys pasakė, kad kitokio sprendimo šiandien jie nesitiki, tai apie ką kalbame? Apie tai, kad reikia įtraukti papildomą klausimą į darbotvarkę? Tik tiek?
– Bet ar jums patiems, „valstiečiams“, naudinga turėti tokią visuomenėje diskusiją keliančią VRK pirmininkę, ypač artėjant rinkimams?
– Gal mes turėtume susitarti, kas toje visuomenėje kelia tą diskusiją. Aš sakau, susitikau su visa komisija, du nariai pasakė, kad jiems sudėtinga dirbti su pirmininke, bet visi kiti pasakė, kad tokios sudėties yra labai stipri komisija, labai kompetentinga ir galime atlikti darbą.
– Jaunimas šiaip kvietė diskutuoti ir jaunimo organizacijos taip pat sako esančios nepatenkintos. Tai nėra partinė veikla.
Yra organizuotas partijų jaunimas ir jie, manau, labai gražiai sistemingai dirba partinį darbą.
– Tai yra labai aiškiai partinė jaunimo organizacija. Kai jie man atnešė dokumentą įteikti, tai prie stalo, kur sėdėjome, labai draugiškai, be jokių priekaištų kalbėjomės, nors paskui buvo keistokų atsiliepimų, žmonių, kurie patys tame susitikime nedalyvavo, straipsnių. Tas jaunimas įteikė man raštą, kurį pasirašė keturių partijų jaunimas. Yra organizuotas partijų jaunimas ir jie, manau, labai gražiai sistemingai dirba partinį darbą.
– Paprastai mes matydavome Seimo pirmininką, kaip vienytoją. Geriausias pavyzdys gal Irena Degutienė, kuri telkdavo visus aplink save, rasdavo bendrą kalbą su bet kuria frakcija. Tuo tarpu jūs renkatės skaldytojo kelią, kiek matau. Kodėl?
– Kai jūs pasakote šitaip, tai gali gal kam nors taip atrodyti. Aš tikrai nesistengiu nieko skaldyti. Tai rodo ir jų atėjimas šiandien, tai jie buvo pakviesti.
– Bet išėjote dar labiau susipykę.
– Ne, sutarimas su opozicinėm frakcijom rastas, kad turime papildyti įstatymą dėl VRK.
– Čia anksčiau, ne šiandien.
– Šiandien neradome, nes ateina su išankstine nuotaika. Tai yra partijų kova ir, natūralu, kad ji tokia yra. Kaip gali juos suvienyti, jei jie turi visiškai kitokią nuomonę?
– Ar ne per daug priešų susikursite?
– Tai mes jų turbūt ir niekada neturėjome.
– O gal čia toks jūsų tikslas parodyti, kad visi puola, neleidžia dirbti?
– Žinote, niekada nebuvo kitaip. Juk nuo pirmos dienos viskas buvo negerai, ir negerai, ir negerai. Visą laiką pozicija buvo kuo nors kaltinama. Ar jūs atsimenate dieną, kai buvo kas nors gerai?
– Bet opozicijos toks darbas.
– Apie ką ir kalba. Tai yra normali partijų kova ir ji tokia turi būti. Tai kaip man dabar „valstiečius“ suvienyti su konservatoriais? Tai būtų labai sudėtinga.
Visą pokalbį galite pažiūrėti čia:
