„3 proc. tikrai yra tas minimumas“, – žurnalistams Vilniuje sakė G.Jeglinskas.
Vyriausybė siūlo, kad kitais metais finansavimas krašto apsaugai pirmą kartą viršytų 2 mlrd. eurų ir pasiektų apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas.
Pasak G.Jeglinsko, turintis augti gynybos biudžetas turi būti finansuojamas tvariais šaltiniais.
„Turi būti labai tvarus kelias į saugumą ir tam reikalingas finansavimas, kuris yra, greičiausiai, daugiau nei 3 procentai“, – sakė demokratų kandidatas.
„Esame geografijoje, kai turime priešus, ir agresorius yra visai šalia“, – pridūrė jis.
G.Jeglinskas taip pat pasisakė už visuotinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę.
Demokratų skyriai buvo iškėlę penkis pretendentus varžytis dėl partijos nominacijos dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau partijos lyderis Saulius Skvernelis, parlamentarai Algirdas Butkevičius ir Linas Kukuraitis konkuruoti atsisakė.
Todėl partijos valdyba šeštadienį rinkosi iš dviejų kandidatų – G.Jeglinsko, surinkusio 21 valdybos nario balsą, ir Seimo nario Vytauto Bako, gavusio keturis balsus.
Sako atnešantis „vakarietišką diplomatinę patirtį“
Krašto apsaugos viceministru ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju anksčiau dirbęs G.Jeglinskas teigia, kad dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda yra atsakingas už nevieningą Lietuvos užsienio politiką ir negebėjimą šalyje priimti svarbių sprendimų Seime ar Vyriausybėje.
„Užsienio politika, kuri dabar Lietuvoje yra vykdoma, nėra vieninga ir tai žaloja visus valstybės interesus ir piliečių interesus. Kalbant bendrai apie sugebėjimą ar, greičiau, nesugebėjimą sutelkti institucijų bendram darbui, tą patį sąstingį matome ir teisėkūroje“, – kalbėjo kandidatas.
„Galima sakyti, kad Seimas ir Vyriausybė nesugeba priimti daugybės įstatymų, bet realiai prezidentas yra tas, kuris gali suvesti visus prie vieno stalo ir to mes nematome, to nevyksta. Vyksta nekalbadieniai tarp prezidento ir premjerės“, – pridūrė jis.
G.Jeglinskas teigė per rinkimus žadėsiantis telkti institucijas svarbiems darbams ir atsinešantis viziją, kad „saugi Lietuva ir vieninga Lietuva gali būti ir turtingesnė, ir socialiai teisingesnė, ir neabejotinai politiškai stabilia“.
„Aš atnešu tą bendrą kultūrą, vakarietišką diplomatinę patirtį, tikrą darbo patirtį iš pasaulinių ekonominių institucijų. Rinkėjams spręsti, už ką jiems balsuoti, bet aš atnešu labai stiprų profilį“, – kalbėjo G.Jeglinskas.
G.Jeglinskas yra baigęs karo akademiją Vest Pointe Jungtinėse Valstijose, kur įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Jis taip pat yra įgijęs Džordžtauno universiteto Vašingtone nacionalinio saugumo studijų magistro laipsnį ir Kolumbijos verslo mokyklos Niujorke verslo administravimo magistro laipsnį.
G.Jeglinskas yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo būrio vado pareigose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione Rukloje, dirbo karinėje žvalgyboje.
Jis yra dirbęs banke „Citigroup“, 2017–2019 metais buvo krašto apsaugos viceministru, o NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas ėjo 2019 – 2022 metais. Šiuo metu G. Jeglinskas dirba organizacijoje „Emerson Collective“.
Iššūkis – mažas žinomumas
S.Skvernelis sakė manantis, kad šiuo metu Lietuvai reikia žmogaus, kuris „išmanytų realiai šalies gynybą, saugumą, realią karinę patirtį turėtų“.
Jis taip pat akcentavo, jog G.Jeglinskas turi gerą išsilavinimą, kalba penkiomis užsienio kalbomis, todėl yra „geriausias kandidatas šiame geopolitiniame etape, kada nėra Lietuvoje labai saugu“.
Jis vylėsi, kad nepaisant nedidelio jų kandidato žinomumo, žmonės įvertins jo kompetenciją, aktualią einant būtent prezidento pareigas.
S.Skvernelis pripažino, jog iššūkiu gali tapti tai, jog G.Jeglinskas nėra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.
„Tai yra partijos draugas ir tas iššūkis didžiausias bus, kadangi dalis bendruomenės irgi nepažįsta, nežino. Bet mes turime dar gražaus laiko, lygiai pusę metų, kad galėtume apvažiuoti ir tuos skyrius, kurie galbūt mažiau susipažinę“, – sakė partijos lyderis.
Jis vylėsi, kad G.Jeglinsko kandidatavimas „įneš kitokią debatų kultūrą“, rodant, kas nėra padaryta ar padaryta blogai, kur buvo sukelti žmonių lūkesčiai ar jie buvo apgauti.
Politikas pripažino, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jis pats nebesutiko kandidatuoti prezidento rinkimuose antrą kartą.
„Aš turėčiau atsimušinėti, turėčiau kritikuoti tokiais pačiais argumentais kaip jie darė: traukitės iš prezidento posto, premjero posto, ką man siūlė 2019 metais daryti, nes nelygios sąlygos, nevažiuokite su švyturėliais po Lietuvą, kas dabar vyksta. Nereikia to. Aš manau, kad turime kalbėti apie ateitį, o ne žiūrėti į praeitį“, – kalbėjo S.Skvernelis.
2019 metais eidamas premjero pareigas S.Skvernelis, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, dėl prezidento posto varžėsi su Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Tuomet S. Skvernelis liko trečias surinkęs, 19,58 proc. rinkėjų balsų.
Kiti kandidatai
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I.Šimonytė. I.Vėgėlė bei G.Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar juose dalyvaus.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta pernai sausį, daliai politikų atskilus nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.
