„Der Spiegel“ rašo sužinojęs, kad Europos Komisija ketina artimiausiomis dienomis paskelbti paaiškinimą Kaliningrado tranzito klausimu. Pagrindinė žinia bus ta, kad Maskvai bus leista naudotis tranzito keliu visoms prekėms, tačiau ribotam jų kiekiui.
Anot leidinio, šis žingsnis užbaigs nesutarimus, kurie ne tik kėlė didelę įtampą tarp Rusijos ir Briuselio, bet ir atskleidė gilius nesutarimus ES viduje dėl tinkamo požiūrio į Maskvą.
Nuo birželio 17 d. Lietuva blokavo tokių prekių kaip statybinės medžiagos, metalas ir anglis, gabenimą į Kaliningradą, remdamasi ES sankcijomis, įvestomis Rusijai reaguojant į šios šalies invaziją į Ukrainą. Draudimas paveikė ne tik krovinių pristatymą keliais, bet ir geležinkelio liniją tarp Maskvos ir Kaliningrado. Oro ir jūrų maršrutams sankcijos įtakos neturi.
Lygins su buvusiais kiekiais
Rusijos nuomone, tai prilygsta „blokadai“, ir šalyje ji kasdien kritikuojama. Valstybinėje televizijoje buvo diskutuota ir apie karinį atsaką.
Europos Komisijos išaiškinimas taikomas visoms ES valstybėms narėms, tačiau daugiausia turi įtakos Kaliningradui. Pagal dokumentą Rusijai bus leista į Kaliningradą gabenti prekes, kurioms taikomos sankcijos, tačiau tik tokiais kiekiais, kurie prilygtų iki invazijos buvusiam tiekimui.
Šia taisykle siekiama užkirsti kelią produktų eksportui į kitas šalis per Kaliningradą pažeidžiant ES sankcijas. Tiksliai nustatyti, kiek konkrečiai Rusijai bus leista pristatyti į eksklavą, bus naudojami Lietuvos muitinės dokumentai, skelbia vokiečių leidinys.
Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, dėl būtino vandens kelių šliuzų remonto, ši suma gali būti viršyta, teigia šaltiniai Briuselyje. Tačiau Rusija turės pagrįsti kiekvieną išimtį.
Europos Komisijos politika iš esmės atspindi Vokietijos vyriausybės poziciją.
Berlynas kritiškai vertino Lietuvos požiūrį. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą pabrėžė, kad padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad NATO netaptų Rusijos ir Ukrainos karo dalyve. Lietuvoje yra dislokuoti Vokietijos kariai, kurie, konflikto atveju, į jį galėtų būti įtraukti.
Prekių tranzito taisyklės, sakė O.Scholzas, pasibaigus neseniai Madride vykusiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, „žinoma, turi būti nustatytos atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie siuntas tarp dviejų Rusijos dalių“. Šis komentaras leido suprasti, kad Berlynas teisinę situaciją aiškina kitaip nei Lietuvos vyriausybė.
Derinta su Komisija
Vis dėlto Lietuvos pozicija turi svarių argumentų, rašo „Der Spiegel“. Rusija eksportuoja sankcionuotas prekes į ES, o paskui jas toliau eksportuoja į Rusiją – o tai draudžia sankcijos. O lietuviai savo poziciją netgi išsiaiškino su Europos Komisija – techniniu lygmeniu,
Tai reiškia, kad Komisijos pareigūnai išnagrinėjo teisinę situaciją ir nustatė, kad Lietuvos politika yra teisinga. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis taip pat sakė, kad Lietuvos vyriausybės pozicija atitinka sankcijų režimą.
Atsižvelgiant į įkaitusią politinę padėtį, teigia Komisijos šaltiniai, dabar rastas sankcijų aiškinimas, kuriuo užtikrinama pusiausvyra. Jų teigimu, per derybas dėl sankcijų nebuvo įmanoma apsvarstyti kiekvieno praktinio priemonių taikymo atvejo.
Šiuo sprendimu Komisija tikisi suteikti Lietuvai galimybę atkurti įprastą Kaliningrado tranzitą neprarandant reputacijos. Nepaisant to, kai kurie lietuviai jį vis dėlto vertina kaip pralaimėjimą.
„Rusijai, matyt, pavyko įvaryti baimę Europos Komisijai, – „Der Spiegel“ sakė politologė Dovilė Jakniūnaitė. – Čia jau kalbama nebe apie kelis geležinkelio vagonus. Dabar atrodo, kad grasinimai Rusijai atsiperka.“
Berlyno susierzinimas
„Tai ne mes pakeitėme poziciją“, – toks teiginys šiomis dienomis dažnai girdimas iš Lietuvos valdžiai artimų šaltinių. Ir nepasitenkinimas Berlynu yra didelis.
„Vokiečiai nuo birželio 18 d. spaudžia ES Komisiją, kad sankcijos nebūtų taikomos Kaliningradui“, – „Der Spiegel“ sakė su derybomis susipažinęs Lietuvos atstovas.
„Rusija sėkmingai suteršė mūsų reputaciją, – sako D.Jakniūnaitė. – Ir tuo tai nesibaigs. Dabar Maskva pasinaudos kiekviena proga dar labiau suskaldyti europiečius.“
