Susitikimo metu, anot politiko, į koaliciją siekiančių jungtis partijų derybininkai pasidalijo savo norais dėl Vyriausybės darbų.
„Pasidalinom nuomonėm, dalis sprendimų reikalauja finansinių išteklių. Dėl to ir paprašėm medžiagos pusei penkių – antras raundas derybų – tikiuosi informacijos, apie finansines valstybės galimybes, turėsim, ir tada galėsim komentuot aiškiau“, – dėstė J.Jarutis.
„Kol nesusitarta dėl visko, nesusitarta dėl nieko“, – pridūrė jis.
Susitikime trečiadienio vakare, anot jo, dalyvaus ministerijų – Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų – specialistai.
J.Jaručio teigimu, iš bendro partijų darbų sąrašo buvo išbrauktas punktas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos depolitizavimo – esą sutarta, kad tai neaktualu.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad partijų atstovams pavyksta rasti sutarimą dėl daugelio pokyčių.
„Mes dabar pristatėm vieni kitiems, nepasakėm „ne“ nė vienam punktui. Vienas išsibraukė, nes visi sutarėm, kad praktiškai jis ir taip įgyvendintas“, - sakė ji.
Performuoti koaliciją, į ją kviečiant buvusius koalicijos partnerius „socialdarbiečius“, partnerius „dėl bendro darbo“ „tvarkiečius“ ir dažnai valdančiųjų sprendimus palaikiusią Lenkų rinkimų akciją, „valstiečiai“ nutarė po prezidento rinkimų.
„Valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ pasirašė koalicijos memorandumą, pagal kurį Seimo pirmininko postas atiduodamas „socialdarbiečiaims“, premjero pareigos ir toliau paliekamos eiti LVŽS deleguotam Sauliui Skverneliui.
Sutarus dėl daugumos, pagal mandatų proporcijas ir bendrą sutarimą pertvarkoms ministrų kabinetas, Seimo vadovybės, komitetų ir nuolatinių komisijų sudėtis.
LLRA-KŠS, prie derybų prisijungusi vėliausiai, memorandumo nepasirašė.
Galimi naujos koalicijos partneriai derėtis nutarė Vyriausybės programos rėmuose, tai yra, keičiant tik Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
Atskiros partijos siūlo: didinti vaiko pinigus, įvesti 5 proc. PVM tarifą šviežiems maisto produktams, suteikti daugiau galių ir finansų savivaldai, didinti gyventojų pajamų progresyvumą, įteisinti tarėjus, tėvystės-motinystės išmokas nustatyti taip, kad pirmaisiais metais būtų mokama 100 proc. algos, antraisiais – 75 proc., senjorams nuo 75 metų kompensuoti vaistus, nuo mokesčių atleisti pirmą kartą įsidarbinusius 25 metų jaunuolius ir kita.