A.Navickas vykusį posėdį pavadino konstruktyviu.
„Priėjome bendrą sutarimą dėl etatinio apmokėjimo modelio tobulinimo – ministerija parengs siūlymus, kaip panaikinti dalykus, kurie kelia ginčus ir nesusipratimus mokyklose“, – po posėdžio žurnalistams sakė jis ir teigė, kad vykstančias diskusijas galima būtų pavadinti derybomis.
Eitų į kompromisą
„Rezultatus mes turbūt pamatysime ketvirtadienį, kokie bus parengti teisės aktai, poįstatyminiai teisės aktai, kuriais bus bandoma išeiti iš šitos situacijos. Jeigu kalbant dėl finansinių dalykų, mes juos irgi keliame. Ministras orientuojasi labiau į savo galias ir vidinius rezervus, mes minėjome, kad norėtumėm matyti Vyriausybės, Seimo pastangas ir norą kuo greičiau atnaujinti ugdymo procesą [...]“, – kalbėjo A.Navickas.
Streikuojantys mokytojai, anot jo, yra pasiryžę eiti į kompromisą.
„Jeigu matytumėm, kad dalis mūsų reikalavimų yra sprendžiama, o kita dalis galbūt bus sprendžiama vėliau, tai tikrai galima būtų svarstyti apie streiko pabaigą. Tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir Vyriausybės, Seimo ir ministerijos sprendimų, – dėstė A.Navickas. – Kol kas tikrai dėl nutraukimo net nesvarstome, nes nematome konkrečių sprendimų.“
Kalbėdamas apie mokytojų keliamus reikalavimus, profsąjungos lyderis tikino, kad nuo prašymo didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus nėra atsitraukiama.
„Jeigu šiandien Seimas nepritaria, biudžete [tam lėšų] nenumato, tai mes kreipsimės į prezidentę, kad būtų vetuojamas įstatymas, streiką toliau tęsime ir pasižiūrėsim, kokie pasiūlymai toliau bus, ar jie bus“, – teigė A.Navickas.
Sieks konkrečiau apibrėžti kriterijus
Laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis susisiekimo ministras R.Masiulis pasibaigus posėdžiui teigė, kad tiek jo, tiek ministerijos komandos siekis buvo išgirsti siūlymus, rekomendacijas, „ką galima būtų toliau tobulinti, kad modelis būtų aiškesnis, paprastesnis ir kiltų mažiau konfliktų“.
„Išgirdome pagrindinį prašymą: beveik visi dalyvavę nori, kad [etatinio apmokėjimo] modelis būtų paprastesnis, aiškesnis, kad mokytojams nereikėtų to nesantaikos obuolio [...] savo rankose laikyti. Kad būtų aiškesni kriterijai, kam ir koks apmokėjimas mokyklose turėtų būti“, – dėstė ministras.
Anot jo, ketvirtadienį bus organizuojamas dar vienas suinteresuotų pusių posėdis dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio tobulinimo. Jo metu tuomet esą bus aptarta koncepcija, ką galima pakeisti.
„Šis modelis bus tobulinamas ateityje, jis veikia tik kokius tris mėnesius, yra daugybė trūkumų. Prezidentės pataisos ketvirtadienį turėtų būti priimtos, tad kai kas jau bus ištaisyta, bet realus gyvenimas rodys ir toliau, kad reikia tobulinti“, – dar prieš posėdį kalbėjo R.Masiulis.
Posėdžiui pasibaigus, ministras išreiškė džiugesį, kad diskusija buvo konstruktyvi.
Aiškinsis, „kur dingsta pinigai“
„Viena svarbi tema, kurios mes šiandien nelietėm, – apmokėjimo didinimas. [Nelietėm] todėl, nes mano kaip švietimo ministro įgaliojimai yra riboti. Klausimas yra Seime ir nelabai ką aš galiu padaryti“, – sakė R.Masiulis.
„Seime priiminėjamas kitų metų biudžetas, o mes kalbam apie švietimo sektorių ilgalaikėj perspektyvoj. Seime priiminėjamas biudžetas yra tik finansinė dalis, bet mokytojai nepatenkinti ir etatiniu atlyginimu. Dabar viskas sumalta į krūvą. Iš tiesų, tai yra atskiri klausimai – etatinis yra vienas klausimas, jį reikia tobulinti, biudžetas ir finansai yra kitas klausimas“, – aiškino ministras.
Finansavimo klausimai, anot jo, bus keliami diskusijose ateityje, bus ieškoma „vidinių resursų“.
„Vienas klausimas, kurį mes norėtume išnaudoti, pradėsim vertinti vidinius resursus – kiek sektoriuj yra vidinių resursų, galbūt ir neskaidrios veiklos [...]. Mums pavyko susisiekimo sektoriuje, tikiuosi, kad švietimo sektoriuje tokie patys dalykai yra įmanomi.
Girdime ekonomistų pasakymus, kad mūsų švietimo sektoriaus finansavimas yra net didesnis negu kai kuriose Europos valstybėse. Kur tada tie pinigai dingsta? Reikia tai išsiaiškinti“, – dėstė laikinai švietimo ir mokslo pareigas einantis R.Masiulis.
A.Navickas, komentuodamas šią ministro idėją teigė, nesantis specialistas.
„Visi jaučia, kad yra kažkiek rezervo“, – sakė jis ir pridūrė, kad jų iki ketvirtadienio rasti, matyt, nepavyks. „Dabartiniai situacijai, ginčui spręsti, manome, kad Vyriausybė turėtų rasti galimybių ir finansavimą“, – aiškino A.Navickas.
R.Masiulis: ministerija nėra kalėjimas
Paklaustas, ar prašys mokytojų, antrą savaitę įsikūrusių ministerijoje, patalpas palikti, R.Masiulis teigė, kad dėl to jie sprendžia patys: „Čia mokytojai turi nuspręsti. Kiekvienas žmogus yra laisvas, niekas nereguliuos mokytojams. Mokytojai ne kalėjime čia, turi galimybę išeiti, turi galimybę įeiti. Švietimo ministerija ne kalėjimas.“
Ministras taip pat negalėjo pasakyti kokiomis sąlygomis, jo manymu, pedagogų streikas galėtų būti nutrauktas. Anot jo, dėl to taip pat turi spręsti mokytojai.
„Valstybės vienybė yra svarbiausias klausimas“, – sakė R.Masiulis.
Antradienį ŠMM susirinkusios darbo grupės įgaliojimai, kaip teigė laikinasis švietimo ir mokslo ministras, nesusiję su biudžeto formavimu.
Posėdyje, be ministro R.Masiulio, dalyvavo streiką paskelbusios profsąjungos bei kitų švietimo profsąjungų, pasirašiusių Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, atstovai, taip pat – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, ŠMM kancleris Tomas Daukantas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai (LŠDPS) priklausančių mokytojų streikas dėl nuo rugsėjo įsigaliojusios darbo apmokėjimo tvarkos tęsiasi penktą savaitę. Keliasdešimt pedagogų, reiškiančių norą derėtis, jau beveik dvi savaites nepalieka ŠMM patalpų.
Streikas tęsiasi
Preliminariais ŠMM duomenimis, antradienį iš 45 tūkst. nedirba apie 950 mokytojų.
Streikuojantieji reikalauja 20 proc. didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti mokinių skaičių klasėse.
ŠMM skaičiavimais, minėtų reikalavimų įgyvendinimui prireiktų ne mažiau kaip 302 mln. eurų. Protestuojantieji teigia, kad skaičiai – išpūsti.
Antradienį parlamento svarstomame biudžeto projekte finansavimas LŠDPS keliamiems reikalavimams nėra numatytas – planuojama tik 10 proc. padidinti darbo užmokestį priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Tiesa, priimtą biudžeto rodiklių įstatymą dar gali vetuoti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pirmadienį Seimas po pateikimo pritarė ypatingos skubos tvarka pateiktoms D.Grybauskaitės pataisoms, turinčioms palengvinti etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimą. Dalis profsąjungų nurodo, kad to nepakanka.
