1. Vienmandatės apygardos Lietuvoje gali išnykti.
E.Masiulis sutinka su socialdemokratais, kad proporcinė rinkimų sistema yra pažangesnė ir ji gali būti įvesta nuo 2020 m.
Liberalus suvažiavime pasveikinęs Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas vienu svarbiausių sprendimų įvardino rinkimų sistemos Lietuvoje keitimą. „Siūlau pereiti nuo mišrios rinkimų sistemos prie proporcinės, kuri yra visoje Vakarų Europoje. Mišri sistema yra tik Lietuvoje ir Baltarusijoje.“
LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis tai komentuodamas paminėjo, kad likus metams iki rinkimų revoliucijų nereikia, tačiau jo nuomone, proporcinė rinkimų sistema yra pažangesnė ir ji gali būti įvesta nuo 2020 m.
Dvi didžiosios priešingo politinio spektro partijos sutaria, jog jau po penkerių metų Seimo rinkimuose piliečiai Lietuvoje galės balsuoti tik už sąrašus, bet ne už pavienius kandidatus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Liberalai pristatė savo šešėlinę vyriausybę
2. Konkurencija tarp konservatorių ir liberalų itin arši ir tik stiprės.
Nors suvažiavime Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis buvo pristatytas kaip broliškos partijos atstovas, puikiai jaučiasi liberalų ir konservatorių konkurencija. Apie ją kabėti nevengia ir liberalų pirmininkas. Jis liberalus vadino pagrindine dešiniojo sparno partija Lietuvoje.
„Buvo laikotarpis kai norėjo tapti pagrindine liberalų partija. Buvo etapas, kai norėjome tapti pagrindine dešiniųjų partija ir tai taip pat padarėme. Dabar atėjo metas tapti pagrindine Lietuvos partija. Tam yra visos sąlygos“, – konservatoriams įgėlė E.Masiulis.
3. Liberalų ir „darbiečių“ koalicija po rinkimų nėra tik teorinė.
Sveikindamas liberalus Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis linkėjo sėkmės ir, panašu, kad jis neveidmainiavo. V.Mazuronis užsiminė, kad po rinkimų gali būti visko.
„Patikėsit ar nepatikėsite, bet sakau nuoširdžiai – linkiu jums didelės sėkmės Seimo rinkimuose. Praėję savivaldos rinkimai tam sukuria visas prielaidas. Niekas nežino, kas bus po Seimo rinkimų. Gali būti visko“, – sakė Darbo partijos pirmininkas.
4. Konservatoriai liberalų paleisti nenorės.
G.Landsbergis kalbėjo apie bendrą darbą su liberalais po Seimo rinkimų.
G.Landsbergis sakydamas sveikinimus teigė, kad vienas iš pirmųjų Vilniaus miesto savivaldybės darbų – nuo Žaliojo tilto restauracijai nuimti balvonai.
„Lietuvoje balvonų galvose yra dar daug likę. Reikia ryžtingos koalicijos, kuri šiuo balvonus išimtų ir negrąžintų. Tai pirtelėse priimami sprendimai, perkama žiniasklaida, tolerancija korupcijai. Tikiuosi, kad po kitų rinkimų mes nukelsime paskutinius balvonus Lietuvoje“, – teigė jis.
Jaunasis konservatorių lyderis padovanojo ir simbolinę dovaną – žiūronus. Taip pat palinkėjo matyti toliau nei artimiausi rinkimai. Tikėtina, jog ši subtili užuomina liberalų buvo suprasta.
5. Rinkimai internetu palankūs liberalams, todėl tai bus jų strateginis siekis.
Tai tiesiai šviesiai įvardino suvažiavime kalbėjęs Estijos Reformų partijos atstovas Simas Kalas ir siūlė elektroninio balsavimo idėją palaikyti aktyviau.
Tai visiškai suprantama. Liberalų elektoratas yra jaunesnis ir kur kas aktyviau naudojasi moderniomis technologijomis. Kai kitą kartą girdėsite diskusiją dėl to, ar verta leisti rinkėjams balsuoti internetu, tiesiog pažiūrėkite, kaip darniai bendrą kalbą randa amžini priešininkai konservatoriai ir socialdemokratai nenorėdami tokių permainų. Jų elektoratas vyresnis.
6. Politika nėra pigus malonumas.
Vien pernai rinkimams liberalai išleido 2,6 mln. litų (750 tūkst. eurų)
7. Liberalų sėkmė Seimo rinkimuose labai priklausys nuo Remigijaus Šimašiaus sėkmės Vilniuje.
Tai suvažiavime atvirai įvardino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis taip pat siūlė nestatyti visko ant vienos kortos, o ruoštis rimtam darbui.
8. Antano Guogos svoris partijoje itin didelis.
Net keli kalbėję asmenys savo kalbose minėjo europarlamentarą A.Guogą. Po šio politiko kalbos aplodismentai buvo itin audringi.
Nors užsienio svečiai jį vis dar pavadina „Tony G“, atrodo, jog A.Guoga į Lietuvos politinį gyvenimą atėjo ilgam.
9. Atsiribojo nuo Druskininkų mero Ričardo Malinausko.
Pats A.Guoga savo kalbą pradėjo nuo korupcinio skandalo Druskininkuose. Jo teigimu, „Aquagate“ yra didžiulis iššūkis Lietuvai. „Žmonėms tokia sistema yra atsibodusi“, – teigė jis.
Nemažą triukšmą socialiniuose tinkluose sukėlė politiko pasidalinta nuotrauka, kurioje A.Guoga neformalioje aplinkoje apsikabinęs su R.Malinausku.
Reakcijos į Druskininkų istoriją pasigedo ir kiti kalbėję liberalų atstovai.
10. A.Guoga metė iššūkį E.Masiuliui
LRLS lyderio rinkimuose iškelta alternatyva E.Masiuliui – tapti partijos pirmininku varžosi europarlamentaras A.Guoga, žadantis dėl to net atsisakyti mandato EP.
Iki suvažiavimo E.Masiulis buvo vienintelis partijų skyrių iškeltas kandidatas į pirmininkus, tačiau suvažiavimo metu A.Guogos kandidatūrą iškėlė Švenčionių rajono skyriaus politikė.
Iš 771 balsavusių suvažiavimo delegatų, 166 savo balsą atidavė A.Guogai. LRLS pirmininku perrinktas E.Masiulis.
„Tikėjausi 15 proc. 21 proc. yra fantastika. Ir tai tik pradžia“, – džiaugėsi A.Guoga. Jis išrinktas LRLS šešėlinės vyriausybės ūkio ministru.
