Dėstytojai teigia nebeapsikenčiantys aukštosiose mokyklose susidariusios padėties, todėl ir rengiantys visuotinį įspėjamąjį streiką. Šiuo streiku Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos reikalaujama dar spalį aukštosioms mokykloms kompensuoti prarastas lėšas. Jos prarastos dėl studentų, besimokančių valstybės finansuojamose vietose, atleidimo nuo dalinio mokesčio už studijas. Taip pat reikalaujama grąžinti universitetams 41 mln. litų, skirtų bendrabučių renovacijai, vėliau nukreiptų mokytojų atlyginimų didinimui. Dėstytojai taip pat reikalauja vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą bei didinti atlyginimus universitetų techninio-ūkinio personalo darbuotojams.
Streikas prasidės 10 val. ir tęsis iki 12 val. Fakultetuose ant auditorijų durų bus iškabinta informacija apie vykstantį streiką, centriniuose rūmuose kariškiai virs arbatą, skambės trimitai.
Žmonės negali valandų valandas stovėti auditorijose, atlikti mokslinius tiriamuosius darbus, vadovauti baigiamiesiems darbams – tai nerealu. Sakė A.M.Lapinskienė.
Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės Astos Marijos Lapinskienės, darbo sutartis gali būti keičiama tik abipusiu šalių susitarimu: apie universiteto Senato sprendimą didinti darbuotojams krūvį, nekeičiant atlygio, dėstytojai dar neinformuoti.
„Žmonės negali valandų valandas stovėti auditorijose, atlikti mokslinius tiriamuosius darbus, vadovauti baigiamiesiems darbams – tai nerealu“, – sakė ji.
Ji teigė suprantanti, kad universiteto vadovybė neturi iš kur „pasemti“ pinigų. Anot jos, Švietimo ir mokslo ministras priimdamas sprendimą dėl studentų visai nepagalvojo apie dėstytojus. A.M.Lapinskienė teigė, kad dėstytojai, jei nebus atsižvelgta į reikalavimus, pasiryžę streikams ir kovoti už savo teises kaip ir mokytojai.
Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus pripažino, kad dėstytojai yra tarsi įvaryti į kampą. „Kalbama apie tai, kad šiemet pinigų, kurie turėtų kompensuoti studentų studijas, nebus, tik kitąmet“, – sakė jis.
Anot rektoriaus, neliko kitos išeities, kaip didinti darbo valandas už tą patį atlygį, mažinti etatus, jungti studijų programas. V.Žulkus apgailestavo, kad Aukštojo mokslo reforma beviltiškai įstrigo. Baiminamasi, kad skuboti sprendimai situaciją gali tik pabloginti.
