Šiose pratybose kariai tobulino karinio operacijų planavimo procedūrų, sprendimo priėmimo, reagavimo į situacijas bei operacijų valdymo žinias ir įgūdžius. Visi veiksmai buvo atliekami pasitelkiant kompiuterinius taktikos stimuliatorius J-CATS, radijo ir kompiuterinį ryšį.
Rekordinis dalyvaujančių šalių skaičius
Pratybas kuruojančio Kanados kontingento vadas, plk. ltn. Stephenas Hale‘as pasakoja, kad „Klevo skliauto“ pratybos vyksta jau devynioliktą kartą: „Dar 1999-aisiais Kanados vyriausybė priėmė nutarimą bendradarbiauti su besitransformuojančiomis šalimis, t.y. tomis, kuriose keitėsi santvarka, kurios siekia narystės NATO ir pan.
Kanados kariuomenei buvo pavesta sukurti bendrų pratybų koncepciją, kad tų šalių kariai galėtų mokytis vakarietiškose kariuomenėse įprastų procesų, įgytų planavimo, valdymo ir veiksmų įgūdžių bet kokio tipo operacijoms. Taip gimė pratybos „Maple Arch“, kurias kasmet rengiame iki šiol. Anksčiau pratybas vykdydavome būrių, kuopų lygyje, tačiau dabar tobuliname įgūdžius batalionų ir brigadų lygiu. Visa tai vyksta programos „Partnerystė vardan taikos“ rėmuose.“
Pastaraisiais metais kanadiečiai bendradarbiauja su Liubline įsikūrusia jungtine Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada LITPOLUKRBRIG, tad pratybos „Maple Arch“ organizuojamos rotacijos principu Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Pasak plk. ltn. S.Hale‘o, Ukrainai dabar reikia skirti daugiausiai dėmesio, kad šalis sparčiau judėtų link narystės NATO, o šalies kariuomenė greičiau prisitaikytų prie vakarietiškų karybos standartų. Todėl kitų metų pratybos vyks būtent šioje šalyje.
„O šių metų pratybos unikalios tuo, kad jose dalyvauja net devynių šalių atstovai, iš viso beveik 300 karių, – sako Kanados kontingento viešųjų ryšių karininkė, mjr. Amber Bineau. – Be trijų mūsų pastovių partnerių, dalyvauja karininkai iš Turkijos ir Rumunijos, tarptautinio bataliono jungtinį štabą įkūrę Sakartvelo ir Juodkalnijos kariai, svečių teisėmis dalyvauja ir Makedonijos. Visas pratybas stebi, dalinasi patirtimi ir pataria patyrę Kanados kariuomenės mentoriai“.
„Pirmąją pratybų savaitę atlikome operacijos planavimą pažingsniui, vadovaujantis karinio sprendimo priėmimo procesu. Visi planavimo etapai buvo pradžioje išdėstomi teoriškai, vėliau su Kanados instruktorių priežiūra atliekami praktiškai. Taip, per savaitę, buvo metodiškai atliktas planavimas ir parengtas operacijos įsakymas padaliniams. Pagal šį įsakymą antrą savaitę vykdėme operaciją, pasitelkdami kompiuterinius simuliatorius“, – apie pratybų eigą kalbėjo jų vadovas plk. ltn. Vaidotas Šidlauskas.
Pagrindinės metų pratybos
„Klevo skliautas 2018“ – pagrindinės metų pratybos LITPOLUKRBRIG brigadai, jose užbaigiamas brigados štabo karinio rengimo ciklas, įvertinamas personalo gebėjimas vykdyti operacijų valdymą ir planavimą.
Mintis sukurti jungtinę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą, kaip savotišką regioninio saugumo garantą, kilo dar 2009-2010 metais, bet tik 2014-aisiais, kilus konfliktui Ukrainoje, trijų šalių atstovai pasirašė brigados įkūrimo ketinimų memorandumą. Pirmieji Lietuvos karininkai į brigados būstinę Liubline atvyko 2015 m. rugpjūtį, dar po kelių mėnesių prisijungė ir ukrainiečiai.
Jungtinė brigada planuotus operacinius pajėgumus pasiekė 2016 m. pabaigoje, tuomet buvo surengtos ir pirmos jungtinės pratybos „Bendros pastangos“, o trijų šalių Gynybos ministrai pasirašė aktą, kad brigada yra pasirengusi vykdyti užduotis pagal jai suteiktą mandatą. Šiuo metu brigados vadavietėje nuolat dirba 5 Lietuvos, 18 Ukrainos ir 65 Lenkijos atstovai. Iš Lietuvės pusės brigadai yra priskirtas Alytuje dislokuotas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.
Brigados vadavietėje tarnaujantis Lietuvos atstovas mjr. Kostas Petrovas pasakoja, kad brigados štabas kasmet yra atsakingas už „Klevo skliauto“ pratybų operacinę dalį – scenarijaus sukūrimą, planavimą bei techninį įgyvendinimą. „Tikėtina, kad sekančių metų pratybos bus dar didesnės, nes kanadiečiai siekia plėsti pratybų geografiją. Šiemet turim 2 atstovus iš Pietryčių Europos brigados valstybių ir stebėtojų grupę iš Makedonijos, tad greičiausiai jų kariai kitais metais prisijungs gausiau, o stebėtojai – kaip pilnateisiai pratybų dalyviai.
Iš esmės, kiekvienos naujos šalies karių dalyvavimas pratybose – tai tam tikras iššūkis ir mums, ir jiems. Bent jau pradžioje kyla problemų ir dėl skirtingo užduočių traktavimo, ir dėl kalbos barjero, kartais ir dėl skirtingų doktrinų. Bet pratybų eigoje viskas stoja į savo vietas“, – teigia mjr. K.Petrovas.
Pietiečiai stebi ir mokosi
Kaip minėta, šiais metais dalyvauti pratybose buvo pakviesti jungtinės Pietryčių Europos brigados SEEBRIG atstovai – karininkai iš Turkijos, Rumunijos. Pernai metų pratybose šių šalių atstovai dalyvavo stebėtojų teisėmis. Apie pietiečių brigadą smulkiau papasakojo rumunų armijos majoras Danielis Morošanu: „Jungtinę brigadą 7 Pietryčių Europos šalys (Turkija, Rumunija, Makedonija, Albanija, Bulgarija, Graikija ir Italija) įkūrė 1999 metais. Pagrindinė brigados užduotis – taikos palaikymo ir stabilizavimo misijos tiek regione, tiek kituose pasaulio taškuose. Ne mažiau svarbus brigados sukūrimo motyvas buvo ir siekis gerinti santykius tarp dalyvaujančių valstybių.“
Iš projekto pasitraukus Italijai, dabar brigadą sudaro 6 valstybių atstovai. Brigados štabas įsikūręs Graikijoje, o kovinius pajėgumus sudaro apie 5000 karių. Brigada gali vykdyti kovines, humanitarines ar nelaimių likvidavimo užduotis gavusi tiek NATO, tiek Europos Sąjungos mandatą. Brigada kartą jau buvo aktyvuota ir prisidėjo prie NATO vadovaujamos misijos Afganistane. Į šią šalį 6 mėnesiams buvo pasiųstos dvi brigados kuopos.
„Su LITPOLUKRBRIG pradėjome draugauti 2016 m. spalį, kuomet jos atstovai pirmą kartą apsilankė mūsų brigados štabe, – sako mjr. D.Morošanu. – Pradėjome ieškoti galimybių bendradarbiauti glaudžiau, ir pratybos „Klevo skliautas“ yra viena iš tokių galimybių. Po trejų savaičių mes vykdysime panašias mūsų jungtinės brigados pratybas, todėl čia atvykome pasisemti patirties ne tik kaip jas organizuoti, bet ir kaip turi veikti tarptautinių operacijų štabai.“
Pratybos naudingos visiems
Visi pratybų dalyviai sutinka, kad jos naudingos visoms dalyvaujančioms šalims. Kanadiečiai teigia, kad bet koks tarptautinis bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais ir kitomis draugiškomis valstybėmis suteikia neįkainojamos patirties ir pačiai Kanados kariuomenei, daro ją stipresne. Plk. ltn. S.Hale‘as išskiria Sakartvelo karių dalyvavimą šiose pratybose: „Kartvelai mielai sutiko atvykti ir čia yra įkūrę bataliono lygio štabą. Po pusmečio būtent šis dalinys išvyks į misiją Afganistane, kur talkins JAV kontingentui, tad kartvelams tai yra puiki proga dar labiau pagilinti operacijų planavimo, štabo darbo įgūdžius.“
Sakartvelo kariuomenės bataliono vadas plk. ltn. Lasha Davitadze taip pat džiaugiasi šiose pratybose įgyta patirtimi: „Mano kariams tai puiki proga pasimokyti dirbti daugiatautėje aplinkoje. Pagal pratybų scenarijų karinė operacija vyko naudojant Lietuvos žemėlapį (tiesa, visos konflikte dalyvaujančios pusės pavadintos menamais pavadinimais), o mūsų kuopa buvo atsakinga ir už karių bei civilių bendradarbiavimą.
Todėl mums teko realiai bendrauti ir su vietiniais savivaldos, policijos, visuomeninių organizacijų atstovais. Čia išryškėja požiūrio, mentaliteto skirtumai, bet kariai privalo su tuo susitvarkyti. Na, o mano kariams tenka pamiršti pietietiškus blogus įpročius, pavyzdžiui, nepunktualumą“, – šypsosi kartvelų bataliono vadas.
„Pratybose „Klevo skliautas“ labai susitelkiame į pasidalinimą patirtimi ir žiniomis. Geriausios patirties įsisavinimas ir pritaikymas prie naudojamų karinio planavimo standartų padeda treniruotis kartu tarptautinėje aplinkoje, bei daro mus visus stipresnius“, – sako pratybų vadovas plk. ltn. Vaidotas Šidlauskas.
