„Tarėjai gali atsirasti kai kuriose bylose. Tokia praktika yra Vakarų Europos šalyse, kai visuomenė yra labiau įtraukiama į kai kurių bylų svarstymą patarėjų statusu. Toks atsivėrimas visuomenei tikrai galimas Lietuvoje, tačiau tam reikia rimtų įstatymų pakeitimų. Šį institutą reikėtų įtraukti atsargiai ir palaipsniui. Bet aš esu atvira ir manau, kad tokia tarėjų forma galėtų atsirasti Lietuvoje, kaip ir kitose europinėse valstybėse“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovė.
Kaip 15min.lt jau rašė seniau, diskusijos dėl prisiekusiųjų ar tarėjų instituto atsiradimo šalyje prasidėjo prieš kurį laiką. Pagrindiniu akstinu šioms diskusijoms tapo svarstymai, kaip padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir kovoti su galima teisėjų korupcija. Prisiekusiųjų ar teismo tarėjų instituto kūrimas iš visuomenės atstovų minimas kaip vienas iš ginklų šioje kovoje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas nutarė gegužę inicijuoti diskusiją dėl prisiekusiųjų arba tarėjų atsiradimo lietuviškuose teismuose. Pritarimą įtraukti minėtus institutus į atskirų kategorijų bylas, be prezidentės D.Grybauskaitės, yra išsakęs ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičiaus neabejoja, kad tinkamesnis Lietuvai – teismo tarėjų dalyvavimas kai kurių kategorijų bylose, mat ši forma yra daug lankstesnė.
Sprendžia kaltės klausimą
Tiek prisiekusiųjų teismas, tiek tarėjų institucija pirmiausia, pasak G.Kryževičiaus, yra visuomenės įsitraukimo į teisingumo vykdymą formos. Specializuoti prisiekusiųjų teismai, kuriuos sudaro pavieniai visuomenės atstovai, dirba JAV ir ne vienoje Europos valstybėje. Skirtingose šalyse prisiekusieji dalyvauja skirtingose bylų kategorijose. Tačiau jų vaidmuo teismuose gan siauras – visuomenės atstovai tik priima sprendimą, ar kaltinamasis yra kaltas, ar nekaltas, pakaltinamas ar nepakaltinamas. Teisėjas turi nešališkai vadovauti posėdžiams ir skirti bausmę.
G.Kryževičiaus teigimu, prisiekusieji sprendimą priimti privalo vieningai – verdiktas neskelbiamas, kol nors vienas prisiekusysis jam nepritaria. Siekiant užtikrinti prisiekusiųjų nešališkumą, per visą teismo procesą jie izoliuojami nuo visuomenės, spaudos, telefoninių skambučių ir panašiai. Kai kur, pavyzdžiui, JAV, stengiamasi, kad iki bylos nagrinėjimo prisiekusieji apie ją nieko nežinotų – visą su byla susijusią informaciją gautų tik sėdėdami prisiekusiojo kėdėje. Kol vyksta bylos procesas, prisiekusiuosius išlaiko valstybė.
Veikė ir Lietuvoje
Bene didžiausia prisiekusiųjų teismo yda – dažnas prisiekusiųjų vadovavimasis emocijomis, o ne vien teisiniais argumentais. Be to, prisiekusiųjų institutas Lietuvai šiuo metu per brangus.
Sovietų Sąjungos okupacijos metais tarėjų institutas veikė ir Lietuvoje. Panaikintas jis 1995 metais. Pasak G.Kryževičiaus, valstybės santvarkų virsmas turėjo įtakos ir požiūriui į tarėjų institutą.
Kaip sakė AT pirmininkas, sovietmečiu nebuvo problemos, su kuria susiduriama dabar: dirbantiems žmonėms, iškviestiems į teismą tapti tarėjais, darbo užmokestį mokėdavo darbdavys, kuris tuo metu buvo valstybė. „Todėl viskas buvo labai paprasta, o dabar taip nėra. Jeigu jus paskirtų per atranką tarėju, kas jums mokėtų už darbą teisme? Tuo metu vyko virsmas, kai žmonių didžioji dalis jau dirbo privatininkams. Kilo klausimas – o kodėl aš turiu mokėti už tai, kad tu eini kažkur dirbti, o dirbi ne man?“ – sakė G.Kryževičius.
Anot jo, valstybės sistema į pokyčius nereagavo ir nesudarė sąlygų tarėjų institutui įsitvirtinti nepriklausojome Lietuvoje.
