Anot jos, dėl Žaliojo tilto skulptūrų spręs viena iš penkių KPD sudarytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų. Dėl Kauno Aleksoto tilto simbolių artimiausiu metu analogišką sprendimą turėtų priimti Kaune veikianti vertinimo taryba.
„Yra toks sutarimas, kad ne vėliau, kaip iki Šv.Kalėdų, t. y. dar gruodį tas svarstymas įvyktų. Konkrečiai – dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Bus pavedimas kitai vertinimo tarybai, kuri posėdžiauja Kaune, spręsti dėl Aleksoto tilto“, – sakė D.Varnaitė.
Yra toks sutarimas, kad ne vėliau, kaip iki Šv.Kalėdų, t. y. dar gruodį tas svarstymas įvyktų. Konkrečiai – dėl Žaliojo tilto skulptūrų
Kultūros ministras Šarūnas Birutis prieš daugiau nei savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo sprendžiant dėl teisinės apsaugos nurodoma nevertinti objektų, kuriuose esama sovietinių ar nacistinių simbolių – SSRS ar nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, svastika, SS ženklas, kūjis ir pjautuvas, penkiakampė žvaigždė ir pan. Taip pat okupacine simbolika pripažįstami nacionalistų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai, organizacijų ar į juos panašūs simboliai.
Pasak D.Varnaitės, šios naujos taisyklės leidžia vertinimo tarybai priimti sprendimus dėl minėtų objektų teisinės apsaugos panaikinimo.
„Aš tikiuosi, kad bus priimti sprendimai dėl teisinės apsaugos nuėmimo. (...) Yra vienas „bet“ – kadangi Žaliasis tiltas su visomis vertybėmis dar yra paskelbtas ir valstybės saugomu, jei vertinimo komisija priims sprendimą, kad panaikinama apsauga, toliau seks valstybės saugomos vertybės statuso panaikinimo procedūros iniciavimas“, – paaiškino D.Varnaitė.
Anot jos, šiuo metu KPD ir taip jau yra leidęs Vilniaus savivaldybei nukelti skulptūras restauruoti. Jei bus panaikinta skulptūrų apsauga, savivaldybė galės su skulptūromis elgtis kaip su savo nuosavybe, t. y. jas demontuoti, jų visiškai nebeeksponuoti, perkelti į kitą vietą ir pan. D.Varnaitė pripažino, kad savivaldybė galėtų nuspręsti skulptūras išvežti ir į Grūto parką.
„Galbūt tai galėtų būti kaip svarstymo objektas. Be jokios abejonės, aš esu tikra, kad jų šiukštu negalima sunaikinti. Bet tada reikėtų spręsti, kur jas saugoti. (...) Gal ir kita vieta atsirastų – girdėjau įvairių pasvarstymų visuomenėje. Bet iš esmės tai leistų spręsti lanksčiai klausimą, kur jas padėti“, – sakė KPD vadovė.
D.Varnaitė atkreipė dėmesį, kad vertinimo tarybos sudaromos ne iš valstybės tarnautojų, o iš geriausių savo srities specialistų – paveldosaugininkų, architektų.
Šiuo metu veikia penkios KPD sudarytos vertinimo tarybos: dvi jų skirtos archeologijai ir laidojimo vietoms, kitos – bendro pobūdžio kultūros paveldo objektų klausimams spręsti. Dvi posėdžiauja Vilniuje, viena – Kaune. Šios tarybos nustato kultūros vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes, įrašo arba išbraukia vertybes iš Kultūros vertybių registro, tikslina jame esančių objektų duomenis.
Vilniaus savivaldybė anksčiau yra skelbusi net kelis konkursus dėl skulptūrų restauravimo, tačiau norinčiųjų tai padaryti nenukėlus jų nuo tilto neatsirado. Šiuo metu savivaldybė nėra paskelbusi naujo konkurso, nors KPD yra leidęs skulptūras restauravimui nuimti.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
