Apie kainų vingrybes nugirdę miesto tarybos nariai ketvirtadienį į posėdį iškvietė bendrovės „Klaipėdos energija“ generalinį direktorių Vytautą Valutį. Šis neslėpė – kainos iš tiesų kopia aukštyn. Tai daryti verčia brangstančios dujos. Nuo birželio iki rugsėjo jų kaina padidėjo 14 procentų, o vien rugsėjį – 8,5 proc.
„Šilumos kainos perskaičiuojamos ir nustatomos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta kainų metodika. Kas mėnesį perskaičiuojama kintamoji kainos dalis, o tai yra kuro kaina. Jei šių kainų pokytis galutinę šilumos kainą keičia mažiau kaip 5 proc., bendrovė kainos gali nekeisti, o jei kaina didėja daugiau kaip 5 proc. - net negalime svarstyti ir turime ją keisti“, - aiškino V.Valutis. Kartu su šilumos kaina brangs ir karštas vanduo – jis brangs beveik 7 proc. iki 22,37 Lt už kubinį metrą.
Lenkia tik Panevėžys
 |
| BFL nuotr./Šildymas verčia kratyti kišenes. |
Vadovas priminė, kad Klaipėdoje pastovi šilumos kaina, kitaip nei kituose miestuose, laikėsi nuo birželio. Kituose miestuose per šį laiką kainos buvo pamažu koreguojamos, todėl lapkritį kils mažiau. Vilniuje šiluma nuo lapkričio kainuos kone 30 cnt/kWh, čia ji brangsta 4 proc. Kaune kilstelės 5,5 proc. iki 30,53 cnt/kWh. Pagal šilumos kainų mažumą Klaipėdą lenkia tik Panevėžys (24,05 ct/kWh), visuose kituose didmiesčiuose kaina yra didesnė.
„Panevėžio energija“ yra vienintelė regioninė įmonė, kurią sudaro šeši rajonai. Turi didžiulę naujausią kogeneracinę jėgainę. „Kėdainių chemijos“ kombinatas kone pusvelčiui tiekia atliekamą šilumą, kuri „Panevėžio energijai“ kainuoja vos 6 ct. Tad mažíausia kaina yra logiškai paaiškinama“, - tarybos nariams įrodinėjo V.Valutis.
Biokuras ne išeitis
Norint šildymo sezono metu visą Klaipėdą šildyti naudojant biokurą, per parą reikėtų iškirsti hektarą miško, - sakė V.Valutis.
Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas teiravosi, ar yra galimybė didelėms katilinėms bent dalį kuro naudoti medienos atliekas, biokurą. Esą pati prezidentė yra raginusi kūrenti žabus ir taip mažinti šilumos kainą.
V.Valučio teigimu, norint šildymo sezono metu visą Klaipėdą šildyti naudojant biokurą, per parą reikėtų iškirsti hektarą miško. Kita problema – Lietuvoje biokuras negaminamas, deginamos tik atliekos. Prieš porą savaičių vykusioje konferencijoje, kurios tema buvo „Kodėl nepinga šiluma Lietuvoje?“, Ignalinos rajono, kuris pirmasis pradėjo naudoti biokurą, meras Bronis Ropė neslėpė, kad šio kuro atsargomis tenka rūpintis importuojant iš Baltarusijos ir Latvijos.
„Dabar prie Klaipėdos statoma nauja jėgainė, kurioje didelę dalį kuro sudarys biokuras. Jau dabar suomiai svarsto importuoti kurą laivais, kad padengtų trūkstamą dalį. Mes superkame kurą iš penkių nepriklausomų gamintojų, kurie naudoja biokurą. Kai tik šalčiai stukteli, jie mažina apimtis, nes sutrinka tokio kuro tiekimas. Tai rodo, kad su tiekimu nėra paprasta“, - kalbėjo „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius V.Valutis. Šiuo metu Klaipėdoje iš biokuro išgaunamas ketvirtadalis miestui reikalingos energijos.
Šilumos kainos didmiesčiuose
Nuo lapkričio kainos auga kone visuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 29,992 ct/kWh (4 proc. augimas), Kaune – 30,53 ct/kWh (5,5 proc.), Šiauliuose – 29,82 ct/kWh (6 proc.), Klaipėdoje – 27,33 ct/kWh (9,2 proc.). Panevėžyje kaina nuo lapkričio nesikeis ir liks 24,05 ct/kWh.
