2015 01 30

Didėjantis energiškai efektyvių pastatų skaičius rodo didėjantį lietuvių sąmoningumą

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje daugėjo energiškai efektyvių namų – pastatyta 16 A klasės namų, šeši A+, o B klasės energinio naudingumo sertifikatų išduoda net 2378. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad tokius rodiklius nulėmė veikiausiai kelios priežastys, o viena iš jų galėtų būti Aplinkos ministerijos inicijuojamas pastatų energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis neatmetė, kad tai rodo ir didėjantį žmonių sąmoningumą – supratimą, kad didesnė investicija pradžioje gali atnešti ir kur kas didesnė naudą ateityje.
Pasyvus medinis namas
Pasyvus medinis namas

Kiekvieno naujo, rekonstruoto ar kapitaliai atremontuoti pastato energinio naudingumo sertifikavimas yra būtinas, minėtas sertifikatas būtina ir planuojant išnuomoti ar parduoti būstą. Pagal energinį naudingumą nuo aukščiausio iki žemiausio pastatai skirstomi į tokias grupes: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G.

Siekdama užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę ir aplinkosauginius reikalavimus Aplinkos ministerija nuolat didina naujiems ir atnaujintiems pastatams keliamus naudingumo kriterijus. Nuspręsta, kad nuo 2014 m. visi šalyje naujai statomi pastatai turės atitikti B energinio naudingumo klasę, 2016-aisiais numatomi dar didesni reikalavimai – Lietuvoje dygs tik ne žemesnę kaip A klasę atitinkantys pastatai.

Manau, kad žmonės tikrai tampa sąmoningesni ir vis labiau pamąsto apie savo gyvenimo kokybę, apie ateities perspektyvas, – teigė D.Matonienė.

SPSC centro duomenimis, 2014-aisiais Lietuvoje daugėjo energiškai efektyvių pastatų. A klasės namų buvo pastatyta 16, A+ klasės – šeši, o B – 2378. Šie rodikliai kur kas geresni nei 2013-ųjų, kai A ir A+ klasės namų buvo vos po vieną, o B klasę atitinkančių 668-iais mažiau.

Priežasčių ne viena

Aplinkos viceministrė tikino, kad pastarųjų metų energiškai efektyvių pastatų skaičiaus Lietuvoje augimas yra džiuginantis, tačiau tai pasiekti padėjusių priežasčių veikiausiai yra ne viena. „Manau, kad prie to prisidėjo visas veiksnių komplektas. Vienu iš jų galėčiau paminėti energinio naudingumo reikalavimų pastatas didinimą, antra – žmonių sąmoningumą. Manau, kad žmonės tikrai tampa sąmoningesni ir vis labiau pamąsto apie savo gyvenimo kokybę, apie ateities perspektyvas“, – dėstė D.Matonienė.

Tam, kad tai yra bendro darbo rezultatas pritarė ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius. A.Vaičiulis pasidžiaugė, kad atsiranda vis daugiau gyventojų, suprantančių, kiek kartų daugiau naudos ateityje atneša ta šiek tiek didesnė investicija projektavimo ir statymo etape: „Neabejotinai prie to, kad žmonės vis dažniau atsigręžia į taupumą, prisidėjo ir įstatymai. Tačiau bene pagrindiniu dalyku įvardinčiau didėjantį žmonių sąmoningumą“. A.Vačiulis teigė, kad žmonės jau pradeda matyti, kad sprendimai statyti energišai efektyvius namus atsiperka finansiškai, taigi to sprendimo priėmimas tampa lengvesnis.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų