Nėra vadovo, nėra atlyginimo priedų, įstaiga dirba nuostolingai, konfliktiški tarpusavio santykiai, eilės koridoriuose. Toks šių mėnesių Jonavos ligoninės portretas susidaro pabendravus su Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos Jonavos skyriaus pirmininku ir ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėju Artūru Šalaševičiumi.
„Dabar viskas eina mažinimo, prastinimo prasme ir viskas“, – kiek pyktelėjęs sako jis.
Specialisto teigimu, nemalonius jausmus darbe dar labiau padidina užsitęsusi nežinomybė dėl ligoninės ateities. O kartu – ir dėl savo.
Pasak A.Šalaševičiaus, medikai, matydami ligoninės būklę ir girdėdami kalbas apie ligoninių pertvarką, panašu, neketina laukti, kol juos atleis. Jo teigimu, viena dalis ligoninės specialistų pradėjo ieškosi darbo kitur. Kita dalis jau paliko gydymo įstaigą. Kiek? Nepatikslino.
„Anksčiau atsirasdavo, kas dirba, o dabar niekas į tuščias vietas neateina“, – sakė jis. Pašnekovo teigimu, trūksta echoskopuotojų, priėmimo slaugytojų.
Kai sužinojome apie pražūtingus ligoninės veiklos rezultatus, sustabdėme įstaigos vadovo konkursą, nes nė vienas naujas vadovas neprisiimtų tokios atsakomybės.
Gydytojas įtaria, kad savivaldybė sąmoningai nesiima ryžtingų sprendimų, nes siekia sumažinti ligoninės statusą pagal teikiamas paslaugas – nuo regioninės iki rajoninės ligoninės. Tokiu atveju turėtų nelikti traumatologijos, chirurgijos, vaikų, jo vadovaujamo akušerijos-ginekologijos skyrių ir operacinės.
„Pokyčiai tiesiogiai paliestų apie 100 etatų ir 130 darbuotojų“, – kalbėjo A.Šalaševičius ir pridėjo, kad iš viso ligoninėje dirba apie 400 žmonių.
„Darbuotojai turi teisę žinoti, kas jų laukia ateityje“, – teigė jis.
Teikė pasiūlymus, bet tuščiai
Mintys, kad ateityje planuojama ligoninės pertvarka, sukasi ir buvusios įstaigos vadovės, konservatorės, rajono savivaldybės tarybos narės Aldonos Balutienės galvoje. Ypač jos suaktyvėjo po to, kai taryboje nebuvo svarstytas jos ruoštas pagalbos planas, kaip ligoninei pritraukti naujų specialistų.
Moteris įtaria, kad visa tai dėl partinių interesų.
„Su projektu ėjau per komitetus ir baigėsi fiasko. Tik Ekonomikos komitetas pritarė, visi kiti - ne. Taryboj net nebuvo svarstytas“, – sakė A.Balutienė.
„Viskas aišku, partiniai interesai, Dieve tu mano. Aš esu konservatorių narė, o valdančioji dauguma yra socdemai. Aš stebiuosi, kad laimėjau konkursą prieš 6 metus. Vien tik dėl to, kad buvo skolinga įstaiga, niekas nenorėjo eiti. Ir buvo neaišku, ar kas nors ją ištrauks tuo metu. Tada buvo gerai ir konservatorius“, – kalbėjo šiais metais į rajono tarybą išrinkta moteris.
Šalia „Achema“ stovi. Visą laiką kaip ant parako statinės esam. Galvojant kokia strategiškai Jonavos padėtis yra, tai ta ligoninė reikalinga.
Ji gana sėkmingai vadovavo Jonavos ligoninei. Su savivaldybės pagalba panaikino 3,5 mln. litų skolą, išlaikė darbuotojus. Vėliau, remiantis 2018 m. pasirašyta trišale sutartimi dėl medikų algų, buvo nuspręsta ir atlyginimus pakelti. Tiesa, ar šis sprendimas buvo geras, specialistės nuomonė dviprasmiška.
„Matėm, kad kažin ar išsikapstysime. Paslaugų apimties padidinti nelabai ir galėjom, nes specialistų trūkumas. Kaune trečias lygis gerokai pasididino atlyginimus. Kauniečiai, kurie važiuodavo čia dirbti, pasirinko dirbti Kaune. Netekęs specialistų, nepadarysi pinigėlių, kaip sakoma. Pacientai važiuoja paslaugų į Kauną“, – pasakoja moteris.
Tarybos narės teigimu, atlyginimus kelti reikėjo, nes jonaviečių medikų algos ir taip mažesnės negu šalies vidurkis.
„Visi žinojo – stebėtojai, darbo taryba ir profsąjungos, kad reikia duoti viltį, šiek tiek atlyginimus pakelti. Kitaip išsibėgios paskutiniai, kurie yra“, – 15min sakė ji.
O išsibėgioti medikai tikrai turėtų kur, sako buvusi ligoninės vadovė. Pasak jos, ir dabar daugiau nei 70 proc. personalo į Jonavą važiuoja dirbti iš Kauno.
Atšaukė vadovo konkursą – taupo ligoninės lėšas
Sužinojusi, kad pateko į rajono tarybą, ilgai netrukus A.Balutienė susirinko daiktus nuo ligoninės vadovės stalo.
Įstaiga oficialiai nuolatinio direktoriaus neturi nuo balandžio 1 d., šias pareigas iki dabar eina direktoriaus pavaduotojas medicinai Vidas Kačiušis.
Birželio pabaigoje savivaldybė paskelbė konkursą direktoriaus pareigoms užimti, tačiau jau liepos mėnesį mero potvarkiu jis buvo atšauktas.
Opozicijos atstovo Remigijaus Osausko teigimu, tokį sprendimą meras motyvavęs taupymu.
„To priežastis esą taupomos viešosios įstaigos biudžeto lėšos“, – teigia buvęs vicemeras. Jo teigimu, iki šiol trūksta ne tik vadovo: nėra sudaryta ir ligoninės stebėtojų taryba.
Meras Mindaugas Sinkevičius sprendimą dėl direktoriaus 15min komentavo kitaip. Esą po A.Balutienės likusios skolos yra tokios didelės, jog niekas nenorėtų eiti šių pareigų.
„VšĮ „Jonavos ligoninė“ sąnaudos jau trečius metus iš eilės viršija pajamas. Daugiau nei 80 proc. ligoninės sąnaudų sudaro lėšos personalo darbo užmokesčiui. Nepaisant to, 2018 metais ligoninės personalas padidėjo 8,9 etato, darbo užmokesčio fondas išaugo 26,7 proc“, – mero atsakymą perdavė savivaldybės atstovas Evaldas Utyra.
„Kai šiemet sužinojome apie pražūtingus ligoninės veiklos rezultatus, sustabdėme įstaigos vadovo konkursą, nes nė vienas naujas vadovas neprisiimtų tokios atsakomybės. Ligoninėje dirba du vadovo pavaduotojai, yra ekonomistas – pakankamai specialistų, kurie turės pasiūlyti išeities planą“, – pridėjo meras.
Išeities planas yra gydytojų priedai?
Viešai paskelbto išsigelbėjimo plano nėra iki šiol. Neviešą sumanymą galima numanyti jau dabar – mažinti įstaigos skolas medikų priedų sąskaita.
Už rugsėjį ir spalį Jonavos ligoninė gavo beveik 120 tūkst. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai turėtų būti skirti medikų algoms pakelti pagal nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojusią sveikatos apsaugos ministro (SAM) Aurelijaus Verygos rekomendaciją. Tačiau priedai įstaigos personalo kišenių nepapildė.
„Negavome nė cento. Nei už rugsėjį, nei už spalį“, – teigia Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas, ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjas Artūras Šalaševičius.
Tačiau ir šios sumos negana finansams stabilizuoti.
Mero teigimu, šiais metais iki rugsėjo mėnesio ligoninė patyrė 327,6 tūkst. eurų nuostolių. Be to, mažėja grynųjų pinigų sąskaitose, menksta turto vertė ir didėja įsipareigojimai.
„Jonavos ligoninė neužsidirbo ir neturi pakankamai lėšų, kad galėtų įvykdyti ministro rekomendaciją didinti atlyginimus savo darbuotojams“, – sako meras M.Sinkevičius.
Jam antrina laikinai direktoriaus pareigas einantis V.Kačiušis.
„Kadangi esame viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra Jonavos rajono savivaldybė, privalome laikytis steigėjo nustatytų darbo užmokesčio normatyvų. (…) Darbuotojai nenuskriausti, nes atlyginimams buvo skirta daugiau lėšų negu leido steigėjas. Šiandien darbo užmokesčio fondas neviršija to, kurį leido steigėjas“, – teigia V.Kačiušis.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vidutinis Jonavos ligoninės gydytojo atlyginimas šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais bruto buvo 1976 eurai. Šalies vidurkis – 2497 eurai.
Mes Jonava, šalia Kauno, gavom tą regioninį statusą. Esam tie, kurie greičiausiai to statuso galim ir netekti.
Išskiria Jonavos ligoninės strateginę svarbą
Buvusio vicemero R.Osausko teigimu, dabartine situacija ligoninėje yra nepatenkinti ne tik medikai, bet ir jonaviečiai. Specialistų trūksta, tad pacientams kartais tenka laukti net 2 ar 3 mėnesius, kad gautų norimą paslaugą
Kita vertus, anot buvusios įstaigos vadovės A.Balutienės, į Jonavos ligoninės ateitį reikėtų pažiūrėti ne tik vietiniu, bet ir visos Lietuvos mastu.
Pasak jos, čia paslaugos yra teikiamos NATO kariams Lietuvoje, Rukloje esantiems pabėgėliams. Be to, čia pat yra viena svarbiausių ir nelaimės atveju viena pavojingiausių šalies gamyklų – „Achema“.
„Gydo ir karius, kiek NATO pajėgų čia stovi. Tarkim, atvyksta Kanados, Vokietijos kariai į Lietuvą, iškart medicininės dalies karininkai atvyksta į ligoninę, žiūri, koks priėmimo skyrius, reanimacija, operacinė. Žiūri, jei kas įvyktų, kur pagalbą gautų“, – teigia ji.
„Šalia „Achema“ stovi. Visą laiką kaip ant parako statinės esam. Galvojant kokia strategiškai Jonavos padėtis, tai ta ligoninė reikalinga. Tegu Kaunas ir už 30 km, bet ten gi nesuveši visų“, – sako specialistė.
Kita vertus, Krašto apsaugos ministerija (KAM) Jonavos ligoninės likimo nesureikšmina. Pasak ministerijos atstovės Astos Galdikaitės, „Jonavos ligoninė krašto apsaugos sistemai yra svarbi tiek pat, kiek ir visos kitos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos.“
„Iš viso Lietuvos kariuomenės Dr. J.Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba turi sudariusi 171 sutartį dėl paslaugų pirkimo su sveikatos priežiūros įstaigomis, tarp jų ir su Jonavos ligonine. Per 2019 m. šioje ligoninėje buvo atlikta 18 ambulatorinių konsultacijų (15 užsienio ir 3 Lietuvos kariams), stacionarizuota karių nebuvo.
Palyginimui: iš viso Lietuvoje per 2019 m. buvo siunčiama atlikti daugiau nei 10 tūkst. konsultacijų, kurių didžioji dalis iš medicininių pakomisių ir tikrinant nuolatinės privalomosios karo tarnybos karius“, – teigė ji.
Ramina dėl galimos pertvarkos
Laikinai ligoninės direktoriaus pareigas einančio V.Kačiušio teigimu, kalbos apie niūrią įstaigos ateitį yra iš piršto laužtos.
„Yra normali daugiaprofilinė rajoninė ligoninė, veikia visi iki šiol gydymo profiliai. Jie išliks ir toliau. Apie jokį redukavimą, ligoninės siaurinimą, paslaugų mažinimą nėra galvojama“, – teigia jis.
Laikinasis vadovas taip pat nesureikšmina teiginių apie išeinančius ar mąstančius išeiti darbuotojus.
„Tikrai naujieną pasakėte. Tik pas mus trūksta darbuotojų, visur kitur netrūksta. (…) Darbuotojų kaita yra nuolatinis procesas. Didesnio darbuotojų išėjimo pastaruoju metu nebuvo“, – sako V.Kačiušis.
Tiesa, jis pažymėjo, kad ligoninei išties trūksta specialistų – echoskopuotojo, radiologo, urologo, kardiologo. Jonavos ligoninės tinklalapyje publikuotuose darbo skelbimuose matyti, kad šiuo metu yra ieškoma 13 skirtingo profilio darbuotojų.
Meras M.Sinkevičius taip pat pažymėjo, kad savivaldybė sieks išlaikyti ligoninę tokią, kokia ji yra dabar.
„Savivaldybė siekia, kad ligoninėje, kaip ir bet kurioje kitoje įstaigoje, būtų užtikrintas priimtinas darbo užmokesčio sąnaudų santykis su pajamomis ir efektyvus darbo užmokesčio lėšų panaudojimas. Būtent tai leis įstaigai pritraukti geriausius specialistus“, – atsakyme 15min raštu cituojamas meras.
Jo teigimu, A.Balutienės projektas taryboje nebuvo svarstytas, nes esą jis netinkamas „dabartinėje situacijoje“.
Meras taip pat pažymėjo, kad šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri turės parengti planą įstaigos finansiniam stabilumui pasiekti. Suplanuotą tikslą esą turės pasiekti naujai skelbiamo konkurso direktoriaus pareigoms užimti nugalėtojas.
„Vertinę šį finansinės situacijos stabilizavimo veiksmų planą spręsime, ką daryti: galbūt reikės didinti ligoninės pajamas, gal optimizuoti struktūrą. Šį planą turės įgyvendinti naujasis įstaigos vadovas, kurio konkursas bus paskelbtas artimiausiu metu“, – rašoma atsakyme.
Pirmi eilėje netekti rajoninio statuso?
Visgi objektyviai žiūrint jonaviečiai išties turi ko nerimauti dėl savo ligoninės.
„Mes, Jonava, šalia Kauno gavom tą regioninį statusą. Esam tie, kurie greičiausiai to statuso galim ir netekti“, – teigia buvusi įstaigos vadovė.
Pasak jos, tai susiję su keliais faktoriais. Pirmiausia, ligoninė yra labai arti Kauno ir susisiekimas su laikinąja sostine yra puikus.
„Mes su Kėdainiais (…) turim regioninį statusą. Kėdainiai nuo Kauno yra 65 km, jų padėtis kitokia, ten žmonių neprivežiosi tokiu atstumu. O mes esam 30 km ir mūsų keliai labai geri. Tiesiu taikiniu per 20 minučių galima nuvežti“, – sakė specialistė.
Kitas momentas – sumažėjo ir vietos gyventojų, ir gimstamumas. Pirmasis faktorius lemia sumažėjusių paslaugų skaičių, už kurias įstaiga gauna pajamų, o antrasis – padidėjusius kaštus.
A.Balutienės tikinimu, akušerijos skyrius yra labai brangus išlaikyti, o pastaruosius metus naujagimių sumažėjo bemaž ketvirtadaliu. Tad neišvengiamai savivaldybei teks spręsti, ar dotuoti šį skyrių, ar ne.
Kita svarbi ir jau kiek aptarta priežastis – personalas.
„Tarkime, jeigu sugalvoja, pavyzdžiui, visi chirurgai išeiti kur daugiau moka. Ir viskas, neturi kas tau dirba, neturi, kas operuoja, budinčiųjų, kurie turi suktis visą parą. Viskas susiję su resursais. Neturi gydytojų, po to slaugytojų ir viskas“, – sako ji pažymėdama, kad vietinių gydytojų, „patriotų“, kurie sutiktų dirbti ir mažiau palankiomis sąlygomis, yra ypač mažai.
„Tokia perspektyva nelabai. (…) Bet ligoninės niekas neuždarys. Tik klausimas, kokioje apimtyje liks“, – sako A.Balutienė.
15min paklausė SAM, ar Jonavos ligoninės išties gali laukti pertvarka. Jeigu taip, kaip atrodytų ligoninės profilis po gydymo įstaigų tinklo optimizavimo. Tačiau ministerijos atstovai teigė, kad ši ligoninė nėra pavaldi ministerijai ir klausimai turėtų būti adresuoti miesto vadovams.
Deklaracija: publikacijos autoriaus šeimos narys dirba Jonavos ligoninėje. Vadovaujančių pareigų neužima. Rengiant publikaciją su juo ligoninės temomis kalbėta nebuvo.