Prieš susitikimą su A.Monkevičiumi švietimo darbuotojai prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) surengė akciją „Uždek šviesą moliūge“.
Priešais ministerijos pastatą buvo išdėlioti išskobti moliūgai. Į vieną eilę buvo surikiuoti keli moliūgai, kuriuose buvo išpjaustytos raidės, sudarančios žodį „streikas“.
Pas pedagogus pasikalbėti išėjo ir ministras. Vėliau švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo klausimo svarstymas persikėlė į ŠMSM patalpas.
Nieko konkretaus neišgirdo
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas aiškino, kad susitikimo su A.Monkevičiumi metu buvo pasikeista nuomonėmis, svarstymais, pamąstymais.
„Kažko konkretaus tikrai mes neišgirdome. Išgirdome tai, kad viskas dabar vyksta Seime, ieškoma Seimo narių iniciatyva ir laukiama, kol biudžeto projektas grįš atgal į Vyriausybę. Tai bent jau mūsų profesinei sąjungai – nieko naujo. To mes ir tikėjomės iš šito susitikimo“, – teigė jis.
E.Milešinas iš A.Monkevičiaus sakė išgirdęs tai, kad kitų metų valstybės biudžeto projektui grįžus į Vyriausybę, ministras dėl papildomo finansavimo švietimui, kuris kitais metais, kaip sutarta anksčiau, turėtų didėti 117 mln. eurų, „kovos kaip liūtas“.
Po susitikimo LŠMPS vadovas patikino, kad profsąjungos pozicija nesikeičia.
„Jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus. Tik norėtumėme priminti – šiandien susitikime dar garsiai nebuvo pasakyta, kad mes dirbame kartu su Švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga. Ji lygiai taip pat pasiruošusi eiti į streiką. Tai čia dar vienas žingsnis“, – nurodė E.Milešinas.
Jeigu neatsiras tai, kas susitarta, streikas bus.
Anot jo, prie streiko jungtųsi 80–90 proc. švietimo įstaigų.
Streikas gali būti „didelis, didelis“
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė sakė, kad susitikime su A.Monkevičiumi išgirdo tai, kad ŠMSM ruošiasi kovoti dėl lėšų, „švaistomų ne valstybinėms mokykloms“.
„Ruošiami įstatymų projektai ir galbūt turėsime lėšų iš vidinių rezervų. Antras dalykas – darbas Seimo komitetuose. Žinome, kad jį reikia dirbti, ir dirbame su įvairiais Seimo komitetais. Manau, kad tas bendras darbas tiek profsąjungų, ministerijos turės duoti rezultatų“, – komentavo ji.
A.Lapinskienė taip pat nurodė, kad visos profsąjungos ataskaitiniame susirinkime bendrai pritarė, jog ir aukštosios mokyklos jungsis į streiką, jeigu jis bus reikalingas.
„Jeigu neiškovosime tokiu keliu, kokiu galima, – demokratiniu, tariantis ir derantis, tai streikas bus ir jį palaikys ir kitos profsąjungos. Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad ir sveikatos apsaugos srities profsąjungos palaikys, palaikys ugniagesiai, ir tai bus didelis, didelis streikas, kuriame turėtumėme parodyti, kad profsąjungos – vieningos“, – pabrėžė LAMPSS vadovė.
Taip pat buvo kalbėta apie tai, kad ir sveikatos apsaugos srities profsąjungos palaikys, palaikys ugniagesiai, ir tai bus didelis, didelis streikas, kuriame turėtumėme parodyti, kad profsąjungos – vieningos.
Ką pasirašo, tą turi įvykdyti
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis aiškino, kad iš A.Monkevičiaus kaip ir visuomet išgirdo apie peripetijas, vykstančias su Finansų ministerija.
„Bet mūsų „Sandraugos“ pozicija yra ta, kad ministerija turi įgalinimų, bet neturi jų tokių, kokių reikėtų. Ypač kaip kontroliuojamos „mokinio krepšelio“ lėšos ir pervedamos į savivaldybes. Žinote tą skandalą su Kazlų Rūda, kaip mokiniai „prirašinėjami“, ikiteisminis tyrimas dar nesibaigęs. Tai mes pageidautumėme ir sieksime to, kad ministerija turėtų įgalinimus ir galėtų pasirašyti, o ką pasirašo, kad galėtų įvykdyti“, – komentavo jis.
A.Monkevičiaus viltys – į Seimą
Paklaustas apie švietimo profsąjungų atstovams duotą pažadą kautis kaip liūtui, A.Monkevičius vėliau žurnalistams sakė vengiantis tokių metaforų.
Jis aiškino visada matantis tikslą gerinti švietimą taip, kad jo rezultatas būtų žmonių, visuomenės klestėjimas.
Anot ministro, reikia padaryti labai daug gerinant sąlygas mokytojams. Atlyginimas esą vienas bazinių to elementų.
„Ir turėtumėme nuo kitų metų pradėti tai daryti. Žingsnį link to mes matome, 55 ar 65 milijonai yra, tačiau tas žingsnis ne toks, kokį mes planavome vasaros pradžioje, kuomet Vyriausybė tvirtino viešojo sektoriaus tvaraus darbo užmokesčio strategiją. Joje mes buvome įsipareigoję didinti ir mokytojams, ir aukštųjų mokyklų dėstytojams 10 procentų, greta kitų darbų“, – dėstė A.Monkevičius.
ŠMSM vadovas aiškino, kad valstybės biudžeto projektas yra priimamas Seimo. Jis sakė, kad parlamente, diskutuojant su argumentais, galvojant apie šaltinius, norima įgyvendinti švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatytą papildomą finansavimą.
„Aš padarysiu viską, kad mes galėtumėme turėti tą rezultatą“, – žadėjo A.Monkevičius.
Klausiamas apie papildomus finansinius išteklius švietimo darbuotojų atlyginimams didinti, ministras kalbėjo apie vidinius išteklius. Pavyzdžiui, daugiau galimybių optimizuojant bendrojo ugdymo mokyklų tinklą.
„Tačiau, kai kalbame apie mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį, čia tikrai reikia sprendimų galvojant, kaip konstruoti pajamas – galbūt neapmokestinamųjų pajamų didinimo skalę, galbūt kitą mokesčių sistemą, galbūt pasižiūrint iš kitų sektorių, kaip galėtume orientuoti į tai, kas valstybei yra prioritetas. (...) Tai aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes galime iš kultūros ar iš krašto apsaugos, ar iš sveikatos, ar iš pensijų kažką nuimti ir perrikiuoti mokytojų labui. Aš manau, kad turi būti balansas, bet turime suprasti, kad mokytojų tema yra prioritetinė ne dėl mokytojų atlyginimų, bet todėl, kad mokytojai kuria vieną iš didžiausių verčių, kuri grįžta visuomenei“, – kalbėjo A.Monkevičius.
Aš nenoriu dabar pasakyti, kad mes galime iš kultūros ar iš krašto apsaugos, ar iš sveikatos, ar iš pensijų kažką nuimti ir perrikiuoti mokytojų labui. Aš manau, kad turi būti balansas.
Klausiamas apie konkrečią sumą, kiek papildomai lėšų dar įmanoma numatyti švietimo sričiai, ministras teigė, kad suminis rezultatas turėtų būti, jog jai tenkanti dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nebūtų mažesnė nei dabar.
„Šiuo metu keturių šimtųjų trūksta. Jeigu skaičiais paversi, tai ir yra keliasdešimt milijonų. Manau, kad apie 44 milijonus kalbame. Tai yra visų mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokesčio kėlimas 10 proc.“, – nurodė jis.
Anot A.Monkevičiaus, premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, svarbus yra finansavimo švietimui santykis su BVP ir „iš to išplaukiančios lėšos“.
„Bet premjeras irgi negali pasakyti ir už Seimą, ir už galutinius sprendimus dėl mokesčių, dėl kitų dalykų, kaip pavyks Seime visa tai sudėlioti“, – pažymėjo ŠMSM vadovas.
A.Monkevičius tikino nenorintis, kad mokytojai streikuotų, pakartojo, jog darys viską, kad streiko nebūtų.
„Bet tai yra priemonė, kurios profesinės sąjungos gali griebtis, jeigu jų reikalavimai nebus įgyvendinti“, – komentavo jis.
Numatė perpus mažiau nei susitarė
Jeigu prireiktų, LŠMPS lapkričio viduryje planuoja surengti streiką.
Anot profsąjungos, ŠMSM šiemet parengtoje šakos kolektyvinėje sutartyje įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet numatė papildomai skirti beveik 118 mln. eurų.
Tačiau 2020 metų valstybės biudžeto projekte tam skirta tik 55,5 mln. eurų.
Premjero S.Skvernelio teigimu, sutarties turinys biudžete neatsispindi, nes ŠMSM negavo Vyriausybės įgaliojimų ją pasirašyti.
