Ties Alksnyne gulbių nematyti, nors jos visai neseniai buvo čia. Kur jos dingo? Dar už kelių kilometrų, jau beveik prie pat Juodkrantės, tarp medžių pasimato baltų dėmių jūra. Stojam.
Paukščius jau užmatė ir pagyvenusi užsieniečių pora. Jie su fotoaparatais jau grįžta nuo kranto per pušyną.
Mariose – pritrenkiantis vaizdas. Paukščių tokia gausybė, kad sunku ir suskaičiuoti ar užmatyti. Vėliau paaiškėjo, kad dar tiek pat sparnuočių yra už nendryno, dar arčiau Juodkrantės.
Tikras gulbynas, natūrali gulbių ferma. Einame arčiau kranto, gal pavyks nufotografuoti. Visos lyg susitarusios atsitraukia mandagiu atstumu ir smalsiai sukinėjasi vietoje.
Gal pavyks privilioti? Neturime jokių trupinių, bet paukščius gana lengvai apgauna ir į visas puses svaidomas šlapias smėlis. Jos palengva pradeda artėti.
Atstumą sumažina gal perpus, tačiau prie kranto vis tiek neplaukia. To pakanka geriems kadrams. Netrukus kyla mintis, kad joms tas smėlio mėtymas visai neįdomus. Jos tiesiog priprato prie mūsų ir pačios nusprendė sukišti snapus ten, kur dugnas ne toks gilus.
Po kelių minučių paukščiai lyg susitarę pasuko į Juodkrantės pusę ir visa masė trūktelėjo kelias dešimtis metrų. Kas jas išgąsdino?
Tai padarė vienas vienintelis gulbinas, kuris plaukiojo atsiskyręs – ratu susukęs sparnus, demonstratyviai kilnodamas juodas kojas. Gal koks piktas patinas savo merginas gina? Bet juk čia keli šimtai gulbių! Rinkis, kurią tik nori.
Gamtos fotografas Marius Čepulis, pažįstantis daugelio gyvūnų elgseną, iškart pajuokauja: „Kada atiduosit joms nuotraukas?“
Panašu, kad gulbės šitaip pulkais leidžia savo audringas ir dar nerūpestingas paauglystės dienas: „Čia yra neperiantys besišeriantys individai. Gulbės tik penktais gyvenimo metais subręsta, o Kuršmarėse ir visokiuose tvenkiniuose jos iki brandos atostogauja. Tai vyksta kiekvienais metais.“
O kas buvo tas gulbinas, kuris visus puldinėjo ir vaikė? Ir čia fotografas nevengia pokštų: „Iš Šiaulių, matyt. Tai iš tiesų yra tipiškas gulbių elgesys. Galbūt šioje vietoje yra perinčių gulbių, kurios gina savo teritoriją. Gali būti, kad tiesiog saugo asmeninę erdvę.“
