„Aišku, čia Lietuvos turbūt visuomenėje yra vieni pabėgėliai, kurie mums labiau patinka, ir kiti pabėgėliai, kurie patinka mažiau. Bet žiūrint iš humanitarinių pozicijų, tikrai nemanau, kad Lietuvai būtų problema priimti tą kvotą. O finansinė našta šiuo atveju būtų didesnė“, – žurnalistams Rukloje ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Didesnė žala būtų mokėti įmokas, nei įsipareigoti priimti tam tikrą skaičių žmonių“, – pridūrė ji.
Bendrija šiuo metu tebesvarsto naują migrantų pasidalinimo mechanizmą, pagal kurį šalių dalyvavimas būtų privalomas, tačiau jos galėtų rinktis – mokėti įmokas ar priglausti pabėgėlius.
Pagal šiuo metu numatyta kvotą, Lietuvai tektų pusantro šimto migrantų arba per 3 mln. eurų įmokų per metus. Jei bus patvirtintas, mechanizmas įsigaliotų kitų metų viduryje arba 2025-aisiais.
„Ta kvota, kurią mes turėtume priimti kaip konkrečius žmones, pabėgėlius, tikrai Lietuvai jokios didelės problemos neturėtų sukelti, turint minty, kokį pabėgėlių srautą mums pavyko atlaikyti 2021 metais, kad mums puikiai pavyko susitvarkyti su labai nemažu skaičiumi – 70 tūkst. – karo pabėgėlių iš Ukrainos“, – sakė I.Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau sakė, kad ES solidarumo mechanizme nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius.
Šiuo metu dauguma nelegalių migrantų atvyksta iš Afrikos į Graikiją ir Italiją, pastaruoju metu ypač jų daug atplaukia į Lampedūzos salą Italijoje.
Savo ruožtu Baltijos šalys ir Lenkija pastaruosius kelerius metus susiduria su neteisėtos migracijos antplūdžiu ir dėl jo organizavimo kaltina Minską.
2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.