Ar pagrįstos valdžios viltys, kad, didinant mokesčius, pavyks sumažinti valstybės biudžeto deficitą ir išspręsti „Sodros“ problemas? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene. 15min.lt pateikia keletą fragmentų.
– Ko sulauks valdžia, dar kartą padidinusi „Sodros“ ir PVM mokesčius?
– Vyriausybė iki šiol skendi iliuzijose, kad didindama mokesčius padidins įplaukas į biudžetą tokia dalimi, kokia didinamas mokestis. Bet Lietuva jau pasiekė ribą, kai didesni mokesčiai sumažina pajamas.
Mokesčių tarifai Lietuvoje, palyginti su kitomis šalims, dabar jau aukšti, bet vis dar per biudžetą perskirstoma palyginti maža bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. Galiu lažintis – jeigu mokesčiai būtų mažesni, per biudžetą šiandien būtų perskirstoma didesnė BVP dalis.
– Ar norite pasakyti, kad verslas traukiasi į šešėlį?
– Taip, bet yra ir dar blogesnių dalykų. Žmonės nutraukia verslo veiklą ir iš mokesčių mokėtojų tampa „Sodros“ išlaikytiniais.
Antra, padidinus „Sodros“ mokesčius, darbdavys atleis dalį darbuotojų arba mažins algas, todėl didesnis įmokų „Sodrai“ procentas bus skaičiuojamas jau nuo mažesnės algos sumos.
Mūsų instituto tyrimas rodo, kad kas antra įmonė griebiasi kokių nors šešėlinių metodų – vokelių, darbo santykių be sutarčių, pajamų slėpimo. O juk Lietuvos ūkis jau buvo išlindęs iš šešėlio. Dabar vėl sparčiai į jį lenda.
– Gal PVM didinimas efektyvesnis nei įmokų į „Sodrą“ tarifo kėlimas?
– Iš tiesų PVM – vienas efektyviausių mokesčių, bet Lietuvoje jo galimas efektas biudžetui jau išsemtas. Anksčiau vienas procentas PVM sudarė 400 mln. litų, dabar – tik 200 mln. litų.
Padidėjęs PVM didina kainas. Žmonės ima mažiau vartoti. Bet tai dar ne visa žala. Plečiasi ir šešėlinė ekonomika. Ją ypač skatina išaugę akcizai degalams, tabakui, alkoholiui. Negana to, atsiranda daugiau verslininkų, kurie ryžtasi nemokėti PVM, slėpdami atsiskaitymus.
– O ko valdžia gali tikėtis iš nekilnojamojo turto mokesčio? Ar jo administravimo, turto įvertinimo išlaidos neviršys pajamų?
Manau, taip ir atsitiks, bet net ne administracinė našta yra didžiausia šio mokesčio yda. Jis fundamentaliai ydingas, nes kėsinasi į privačią nuosavybę ir dar diskriminaciniu būdu.
Apmokestinamas tik vienos rūšies turtas, ant kurio jau ir taip užkrauta mokesčių našta.
Juk namai, butai perkami iš apmokestinamų pajamų ir dar mokamas PVM. Jei turtas teikia pajamų, taip pat mokamas mokestis. Jei viską apskaičiuosime, paaiškės, kad tai keturgubas apmokestinimas.
Šis mokestis daug kur įvestas XIX amžiuje, kai nebuvo būdų, kaip tiksliau apskaičiuoti žmonių pajamas. Bet XXI amžiuje jis netenka prasmės.
