Pataisomis numatoma, jog nustačius nelegalaus darbo atvejį, darbdavys turėtų sumokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą už darbą – ne mažesnį už minimaliąją algą ir ne mažiau kaip už tris mėnesius (nebent įrodomas kitoks nelegalaus darbo laikas) – bei mokesčius.
Nelegaliai dirbusiajam ne tik būtų nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas, bet jis taip pat privalėtų grąžinti gautas nedarbo socialinio draudimo išmokas už laiką, kai dirbo nelegaliai. Ši prievolė nebūtų netaikoma, jei asmuo apie nelegalų darbą pats praneštų institucijoms, vykdančioms nelegalaus darbo kontrolę.
Nelegaliai dirbusiajam ne tik būtų nutrauktas nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas, bet jis taip pat privalėtų grąžinti gautas nedarbo socialinio draudimo išmokas už laiką, kai dirbo nelegaliai
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis nelegalaus darbo apimtys Lietuvoje mažėja: 2011 m. buvo išaiškinti 1823 nelegalaus darbo atvejai, o 2013 m. – 1428.
Kovai su šia problema Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. įsteigė 5 mobilias nelegalaus darbo kontrolės grupes, kurių veiklos efektyvumą liudija teismuose sumažėjęs nutrauktų bylų skaičius dėl šešėlinio darbo – 2011 m. tokių bylų buvo 32 proc., 2013 m. rodiklis sumažėjo iki 6 proc.
Siekdama mažinti administracinę naštą darbdaviams, Vyriausybė taip pat siūlo nustatyti, kad darbdavių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities būtų privalomai tikrinamos tik pradedant veiklą, tai yra, atsisakyti privalomo pakartotinio atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais.
Šiuo metu kiekvieno darbdavio, darbdaviui atstovaujančio ar darbdavio įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities turi būti patikrintos ir teigiamai įvertintos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Atitinkami Darbo kodekso, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimų projektai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė, teikiami svarstyti Seime.
