Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 12 30

Didžiausi 2016-ųjų skandalai: už maistą vargšams kaip už auksą mokėjusios Rinkos reguliavimo agentūros dienos suskaičiuotos

Žemės ūkio ministras, „valstietis“ Bronius Markauskas teigia, kad Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (ŽŪMPRRA) bus naikinama. Ši institucija labiausiai išgarsėjo maisto nepasiturintiems pirkimais ir gali būti, kad buvusių Agentūros vadovų laukia rimti nemalonumai – sausį tyrimą žada baigti prokurorai, o iki kovo bus baigtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuriame – penki įtariamieji.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Grėsmė būti panaikintai ŽŪMPRRA kilo po 15min publikacijų, kuriose buvo atskleista, kaip Agentūra vykdė maisto nepasiturintiesiems pirkimus.

Beje, kreiptis į Vyriausybę su siūlymu naikinti ŽŪMPRRA žadėjo buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, tačiau iki pat kadencijos pabaigos to nepadarė.

„Ministrė to nepadarė, mes tai padarysime. Ne ypač skausmingai – perskirstant tam tikras funkcijas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Kaimo verslo ir informacijos centrui“, – antradienį 15min studijoje kalbėjo B.Markauskas. Jo teigimu, ŽŪMPRRA bus viena iš tų institucijų, dėl kurios naikinimo bus apsispręsta pirmiausiai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Markauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Markauskas

Ministras teigia, kad nutarimo projektas, kuriuo bus siūloma naikinti šią instituciją, Vyriausybei turėtų būti pateiktas pirmąjį kitų metų pusmetį.

„Nesinorėtų įsipareigoti terminais, nes gali būti nuo mūsų nepriklausančių administracinių problemų“, – pridūrė ministras.

V.Baltraitienė savo kaltės nematė

Darbo partijos deleguota buvusi ministrė visuomet kategoriškai atmesdavo įtarimus, kad skandalingi Agentūros pirkimai – ir jos atsakomybė.

Apie Agentūros panaikinimą ji pradėjo kalbėti po to, kai tokią poziciją viešai išreiškė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Liepos 13-29 dienomis beveik 23 tūkst. labiausiai nepasiturinčių žmonių Vilniuje ir Panevėžyje sulauks paramos maisto produktais.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Parama maisto produktais.

Pradžioje politikai ir visuomenė aikčiojo tik dėl miltų, kuriuos Agentūra buvo pasišovusi iš bendrovės „Malsena Plius“ pirkti bemaž dvigubai brangiau, nei jie kainuoja rinkoje.

Tačiau vėliau 15min gavo ir kitų produktų, dėl kurių pasirašytos pirkimo sutartys, kainas. Tuomet paaiškėjo, kad miltų kaina – dar ne labiausiai viršijanti sveiko proto ribas, o didžiąją dalį šiame konkurse pagriebė bendrovė „Sanitex“.

Pavyzdžiui, gerokai pervertintus grikius agentūra taip pat pirko iš „Sanitex“. Ji už toną mokėjo 1375 eurus, kai informacinėje kainų sistemoje nurodoma grikių rinkos kaina birželio–rugpjūčio mėnesiais svyravo nuo 765 iki 930 eurų.

123rf.com nuotr./Cukrus
123rf.com nuotr./Cukrus

Bendrovė pardavė 900 tonų cukraus po 650 eurų už toną. Tuo tarpu didmeninė cukraus kaina pernai birželį, kai buvo perkamas cukrus, siekė 450 eurų už toną, o rugpjūtį šoktelėjo iki 470 eurų už toną.

Panašiai buvo išpūstos ir kitų produktų kainos. Tačiau bėda, kad sutartys dėl jų jau buvo pasirašytos, už prekes užmokėta, po kilusio triukšmo ŽŪMPRRA tegalėjo nebepirkti miltų. Tiesa, verslininkai tokio kąsnelio atsisakyti nenorėjo – „Malsena Plius“ padavė Agentūrą į teismą, tačiau galiausiai institucijos ir bendrovės ginčas baigėsi taikos sutartimi.

Vadovė ir viceministras atsistatydino

Kilus dideliam triukšmui, iš posto pasitraukė ŽŪMPRRA vadovė Aldona Miliuvienė. Vėliau paaiškėjus, kad Agentūra išpūstomis kainomis per tarpininką pirko „Krekenavos agrofirmos“ mėsos konservus, buvęs šios bendrovės vadybininkas Vilius Martusevičius pasiprašė atleidžiamas iš pareigų. Šis viceministras vadovavo ŽŪMPRRA valdybai.

Kaip tik tomis dienomis paaiškėjo, kad pirkimo tyrimo imsis prokurorai.

Vasario 4 d. Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir tiria, ar Žemės ūkio ministerijai pavaldi agentūra ne per brangiai perka maistą skurstantiesiems remti. Į prokurorus prašydama pradėti tyrimą kilus skandalui kreipėsi pati Žemės ūkio ministerija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilius Martusevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vilius Martusevičius

Tyrimas artėja prie pabaigos

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius 15min informavo, kad šis tyrimas artėja prie pabaigos – jį ketinama baigti paskutinėmis gruodžio arba pirmosiomis sausio dienomis.

Pasibaigus tyrimui paaiškės, ką dėl ŽŪMPRRA 2015 metais vykdyto pirkimo nuspręs dalį ES paramos Lietuvoje administruojanti Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kuri iš ŽŪMPRRA perėmė maisto nepasiturintiesiems pirkimų organizavimą.

„Šio pirkimo pažeidimo tyrimas dar nėra užbaigtas – šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris apima ir minėtą pirkimą. Prokuratūra mums nėra davusi leidimo naudoti Viešųjų pirkimų tarybos (VPT) išvados, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys. 2016-11-30 esame gavę raštą iš Prokuratūros, kad ikiteisminis tyrimas turėtų būti baigtas per 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesius. Sprendimas dėl lėšų grąžinimo galės būti priimtas tik tuomet, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas“, – 15min raštu atsakė ESFA Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės viešųjų ryšių specialistė Lina Zapolskytė.

Gali būti, kad ŽŪMPRRA teks grąžinti dalį pirkimui panaudotų lėšų, kaip tai nutiko 2014-ųjų metų pirkimo atveju.

ESFA šių metų pavasarį yra nusprendusi, kad dėl netinkamai organizuoto pirkimo, Agentūra privalo grąžinti 332,2 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Tačiau dėl to dar vyksta teismai, į kuriuos kreipėsi ŽŪMPRRA, kol kas teismai nusprendė, kad Agentūra turi grąžinti dalį lėšų.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenimis programai Lietuvoje 2014–2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos.

STT tyrimas artėja prie pabaigos

Tai – ne pirmas kartas, kai kyla įtarimų dėl Agentūros veiklos. Ir anksčiau ją krėtė skandalai. Pernai rugpjūčio 19 dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė kyšininkavimu įtariamus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vyriausiąjį patarėją Žilviną Putramentą ir buvusią direktorę Rasitą Kraujelytę-Noreikienę bei verslininkę, kurios paskelbti tik inicialai – K.K. Jie areštinėje praleido beveik parą, o paskui buvo paleisti.

Nuotr. iš/Rasita Kraujelytė-Noreikienė
Nuotr. iš/Rasita Kraujelytė-Noreikienė

Jų darbo ir gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Įtariama, kad minėti valstybės tarnautojai ir verslininkė sukūrė nusikalstamą korupcijos schemą, pagal kurią verslininkei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti Agentūros organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė apie 128 tūkst. eurų.

„Už tai verslininkė atsilygindavo dovanų kuponais ir iš viso „padovanojo“ (davė kyšių) apie 10 tūkst. eurų vertės kuponų“, – tuomet pranešė STT. STT pareigūnai taip pat atskleidė, kaip dovanų kuponai buvo iškeičiami į grynuosius pinigus. Korupcija įtariami valstybės tarnautojai, gavę dovanų kuponus, už juos įsigydavo prekių (pavyzdžiui, brangius kailinius), kurias vėliau grąžindavo, o už parduotuvėms sugrąžintas prekes gaudavo grynuosius. Tyrimas dėl to tebevyksta. Ž.Putramentas šiuo metu vis dar nušalintas nuo pareigų agentūroje, jie abu su R.Kraujelyte-Noreikiene byloje yra įtariamieji.

Kaip 15min antradienį informavo STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė, ikiteisminis tyrimas dar tęsiamas, jį STT Vilniaus valdybos pareigūnai planuoja užbaigti iki kovo mėnesio pabaigos. Ikiteisminiame tyrime yra 5 įtariami asmenys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?