Šiukšlės „laukiniuose“ paplūdimiuose
Ekologas pasakoja, kad poilsiautojų paliekamas žalingas gamtai pėdsakas ryškiausiai matomas gamtoje – miškuose ir paplūdimiuose. Lietuvos poilsiautojai vis dar nevengia mesti šiukšlių gamtoje, jei netoliese neranda šiukšlių surinkimo dėžių ar konteinerių.
„Gyvenviečių teritorijose šiukšlių problema mažesnė, nes ten išvystyta jų surinkimo infrastruktūra, pastatytos šiukšlių dėžės, atliekų konteineriai, todėl be didesnių pastangų galima atliekomis civilizuotai nusikratyti. Dauguma poilsiautojų taip ir daro. Kiek sudėtingiau yra paplūdimiuose“, – pasakoja V. Kolokšanskis.
Taršos šiukšlėmis bėda itin opi vadinamuosiuose „laukiniuose“ paplūdimiuose.
Ekologas pastebi, kad pagrindiniuose kurorto paplūdimiuose poilsiautojai elgiasi gana atsakingai, dėl juose įrengtos atliekų surinkimo sistemos. Tačiau taršos šiukšlėmis bėda itin opi vadinamuosiuose „laukiniuose“ paplūdimiuose.
„Laukinių“ paplūdimių lankytojams belieka palinkėti savo, o geriausiai ir kitų lankytojų, paliktas šiukšles susidėti į maišiukus ir nugabenti ten, kur yra atliekų konteineriai. Idealus variantas – jas išrūšiuoti ir sumesti į rūšiavimo konteinerius“, – teigia Neringos ekologas.
Viktoras Kolokšanskis pasakoja, kad dažnu atveju dėl paplūdimių taršos kalti kaimyninių Baltijos jūros valstybių gyventojai ir poilsiautojai. Anot ekologo, nemažas kiekis Lietuvos paplūdimiuose randamų šiukšlių krantą pasiekia iš jūros.
Nemažai šiukšlių išmeta Baltijos bangos – dažniausiai su rusiškais bei lenkiškais užrašais ant pakuočių.
„Dėl paplūdimiuose randamų šiukšlių ne visada yra kalti mūsų poilsiautojai. Nemažai šiukšlių išmeta Baltijos bangos – dažniausiai su rusiškais bei lenkiškais užrašais ant pakuočių, nes jūroje vyrauja srovė iš pietų į šiaurę. Na, o sutvarkyti šiukšles tenka mums“, – pasakoja ekologas.
Poilsiautojų sąmoningumas didėja
Ekologas pastebi, kad poilsiautojų sąmoningumas ir atsakingas požiūris į gamtą – didėja. Anot Viktoro Kolokšanskio, nors dar tikrai yra kur tobulėti, tačiau lyginant su situacija prieš dešimtmetį, Neringos poilsiautojai yra brandesni ir atsakingesni.
Galbūt čia suveikia psichologinis faktorius – lengviau numesti šiukšlę šalia kitos, nei tai padaryti švarioje aplinkoje.
„Poilsiautojų sąmoningumas didėja. Tai galima pastebėti vien važiuojant krašto keliu Klaipėda – Nida ir dairantis į pakeles. Prieš dešimtį metų pakelės būdavo valomos dažniau, tačiau šiukšlių mėtydavosi daugiau. Galbūt čia suveikia psichologinis faktorius – lengviau numesti šiukšlę šalia kitos, nei tai padaryti švarioje aplinkoje“, – sako V. Kolokšanskis.
Neringos ekologas džiaugiasi, kad tiek gyventojai, tiek poilsiautojai vis labiau įvertina atliekų perdirbimo svarbą ir daugiau dėmesio skiria rūšiavimui. Ekologo nuomone, gerosios rūšiavimo praktikos didėjimą lemia ir užsieniečių poilsiautojų įtaka.
„Didėjantį sąmoningumą iliustruoja ir išrūšiuotų antrinių žaliavų kiekio didėjimas. Jis nėra toks, kad visi būtų patenkinti, tačiau vis tik didėja. Poilsiaujant Neringoje gerosios patirties galima pasisemti iš užsieniečių, daugiausiai vakariečių, kurių neretas vaikšto po Neringos gyvenvietes su atliekų maišeliu tol, kol randa antrinių žaliavų konteinerius“, – pastebėjimais dalijasi ekologas.
Netvarkingiausi – poledinės žūklės mėgėjai ir emigravę tautiečiai
Neatsakingas požiūris į Lietuvos gamtą neretai pastebimas atitrūkti nuo darbų ir pailsėti į Lietuvą grįžusių emigravusių tautiečių tarpe.
Nepaisant teigiamai kintančių didžiosios dalies poilsiautojų įpročių, Viktoras Kolokšanskis pastebi, kad kai kuriems poilsiautojams sąmoningumo trūksta. Anot ekologo, neatsakingas požiūris į Lietuvos gamtą neretai pastebimas atitrūkti nuo darbų ir pailsėti į Lietuvą grįžusių emigravusių tautiečių tarpe.
„Optimizmo nekelia iš Vakarų Europos sugrįžusių mūsų atžalų elgesys. Nors tikėtina, kad ten matęs gerų pavyzdžių, dažnas čia visiškai atsipalaiduoja tiek bendravimo, tiek alkoholio vartojimo, tiek šiukšlinimo prasme“, – samprotauja ekologas.
Ekologas pasakoja, kad daug netvarkos kurorte – ypač ant Kuršių marių ledo, lieka poledinės žūklės sezono metu ir po jo. Anot V. Kolokšanskio, žvejams į Neringą suplūstantiems iš visos Lietuvos, sąmoningumo apie tai, kaip ant ledo paliktos šiukšlės žaloja Kuršių marių aplinką, vis dar trūksta.
Beveik kiekviena ant ledo palikta šiukšlė, o plastikinės pakuotės praktiškai visos, pavasarį atsidurs ant kranto, arba dar blogiau – nendrynuose, kur jų jau niekas nebesurinks.
„Pagal mėgėjiškos žūklės taisykles, žvejys mėgėjas turi susitvarkyti žvejybos aplinką. Tačiau, daugelio manymu, ant ledo tai negalioja. Kiekvienam žvejui inspektorių neužteks, todėl apeliuojame į žmonių sąmoningumą.
Beveik kiekviena ant ledo palikta šiukšlė, o plastikinės pakuotės praktiškai visos, pavasarį atsidurs ant kranto, arba dar blogiau – nendrynuose, kur jų jau niekas nebesurinks. Todėl reiktų nepatingėti parsinešti atliekas į krantą“, – sako V. Kolokšanskis.
Naujoji užstato sistema – būdas apsaugoti gamtą
Neringos ekologas pastebi, kad didžiąją dalį poilsiautojų paliekamų atliekų sudaro vienkartinės pakuotės – plastikiniai buteliai, skardinės, stiklinė tara. Todėl nuo vasario 1 dienos Lietuvoje pradedanti veikti vienkartinių pakuočių užstato sistema, kuomet žmonės gražinę vienkartines pakuotes į taromatus, galės atgauti 10 euro centų užstatą, yra tikslingas būdas mažinti atliekų problemas.
„Nors užstato sistema problemos neišspręs, tačiau ją sumažins. Didelė pakuočių dalis į užstato sistemą „permigruos“ iš dabartinės rūšiavimo sistemos – vadinamųjų varpelių“, – sako V. Kolokšanskis.
Tačiau ekologas pastebi, kad 10 euro centų užstatas gali būti nepakankamai motyvuojantis Neringos poilsiautojus.
„Daugiausiai vilčių dedu į aktyvaus poilsio mėgėjus bei sąmoningus piliečius. Tačiau didžiąja dalimi, atvykstantys poilsiauti psichologiškai yra nusiteikę paišlaidauti, todėl manau, kad materialinis faktorius suveiks ne visada“, – mano V. Kolokšanskis.
Atsinešei – išsinešk!
Neringos ekologas poilsiautojams tiek atostogų metu, tiek įprastoje kasdienybėje pataria mąstyti ir elgtis atsakingai, nes aplinkos, kurioje gyvename, būklė priklauso nuo to, kokį pėdsaką mes joje paliekame.
„Gamtoje vadovaukitės principu: atsinešei – išsinešk! Ypač tie, kurie poilsiauja „laukiniuose“ paplūdimiuose, miške, vaikšto pėsčiųjų takais, važinėja dviračiais. Juolab, kad ištuštintos produktų ar gėrimų pakuotės sveria nepalyginamai mažiau, nei pilnos. Jokiu būdu neslėpkite šiukšlių smėlyje, po krūmais, neskandinkite vandenyje, nes jei atsiras norintys ir galintys sutvarkyti šiukšles, to padaryti nebegalės“, – sako V. Kolokšanskis.
Ekologas atvykstančius atostogauti į švarius ir tvarkingus Lietuvos kurortus, skatina gerbti juose puoselėjamą tvarką ir net pasimokyti, kaip tvarkytis namuose.
„Neatsivežkite blogos patirties. Jeigu kitur elgiatės ne visai teisingai, bet tai yra toleruojama, tai nereiškia, kad ir kurorte galima taip elgtis. Jei atvažiuodami matėt pilnas šiukšlių pakeles, tai nereiškia, kad ir čia galima tuščią butelį šveisti per automobilio langą. O taip pat išsivežkite gerąją patirtį ir pritaikykite ją namie, darbe ar sode. Ir nebūkite abejingi – pastebėję, kad kaimynystėje poilsiaujantys elgiasi ne tinkamai, juos perspėkite, o jei nereaguoja – praneškite apie pažeidimus atsakingoms tarnyboms“, – sako Neringos ekologas.
