Apie tai, kad atsistatydina iš LSDP vadovų, G.Paluckas pranešė penktadienį.
Kas laikinai vadovaus partijai, socdemai apsispręs artimiausiame tarybos posėdyje.
G.Paluckas sakė, kad tai siūlysiantis daryti europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei.
Nauji eiliniai partijos pirmininko rinkimai yra numatyti pavasarį.
Apie tai, kad sieks tapti LSDP vadovu, jau paskelbė kitas Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas.
Sprendimas nenustebino
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologės Jūratės Novagrockienės nenustebino G.Palucko sprendimas trauktis iš LSDP pirmininkų.
Toks jo žingsnis esą buvo ilgai lauktas.
„Manau, kad jam nuolat buvo daromas tam tikras spaudimas. Gal ne visai matomas. Kita vertus, ir jis pats galbūt ne visai gerai jautėsi. Reikėjo atsistatydinti po rinkimų, iš karto, kai iš tikrųjų socialdemokratai patyrė tokį labai prastą rezultatą. Yra įprasta politikoje, kad atsistatydina lyderiai po to, kai, tarkime, partija patiria kažkokią vienokią ar kitokią nesėkmę rinkimuose“, – komentavo ji.
Kur buvo G.Palucko, 2017 metais išrinktu LSDP pirmininku, problema?
Anksčiau jis buvo matomas kaip gana perspektyvus politikas – ėjo partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas, dirbo Vilniaus miesto vicemeru, išvedė partiją iš esą nepriimtinos koalicijos su „valstiečiais“, žadėjo naują socialdemokratinę viziją, atsinaujinimą.
Vis dėlto pastarieji rinkimai, ypač – Seimo, nei jam asmeniškai (kandidatavęs Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje jis pralaimėjo konservatoriui Edmundui Pupiniui, į parlamentą išrinktas pagal sąrašą), nei partijai nesusiklostė sėkmingai.
J.Novagrockienės nuomone, čia susidėjo keli veiksniai.
Iš pradžių buvo susiklosčiusi palanki politinė situacija. G.Paluckas buvo labiau matomas viešojoje erdvėje, nemažai politikų į didžiąją politiką ateina iš savivaldybės lygmens.
Be to, reikia prisiminti, kad tuo metu LSDP išgyveno krizę, netgi galbūt tapatybės, buvo kilęs lyderystės klausimas.
Tokiomis aplinkybėmis, pasak Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologės, atsirado žmogus, norėjęs lyderiauti, prisiimti atsakomybę, atkurti socialdemokratijos ideologines nuostatas.
„Tačiau kas atsitiko? Jis, vienas dalykas, nebuvo išrinktas į jokias pozicijas ir iš tikrųjų labai nesėkmingai pasirodė asmeniškai, kur tik besibolatiruodavo, visur patirdavo vienokį arba kitokį pralaimėjimą. Jam nepavyko gauti kažkokio matomo, aiškiai apibrėžto ir rinkėjų paremto statuso. Ir tai, aš manau, viena iš jo tokios nesėkmės priežasčių“, – kalbėjo J.Novagrockienė.
Jam nepavyko gauti kažkokio matomo, aiškiai apibrėžto ir rinkėjų paremto statuso.
„Totali degradacija ir nuopuolis“
Kalbėdamas apie socialdemokratus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas sakė esąs truputėlį šališkas, nes pagal pažiūras prijaučia klasikinei socialdemokratijai ir gerovės valstybei.
„Man nepaprastai liūdna matyti, kas darosi su LSDP, nes paskutinį dešimtmetį ar daugiau, tai yra totali degradacija ir nuopuolis. Ir nesvarbu, kas ten vadovauja: ar vadovauja tie „bebrai“ kažkokie, ar vadovauja kirkilai ir bernatoniai, ar vadovauja paluckininkai įvairaus plauko. Skirtumo didelio nėra“, – kritikos negailėjo politologas.
Anot B.Ivanovo, G.Paluckas bandė įvykdyti kažkokį kairįjį posūkį po to, kai LSDP buvo valdžioje su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe.
Dalis socialdemokratų lyderių yra pripažinę, kad tąsyk, 2012–2016 metais, jų politika nutolo nuo socialdemokratijos.
Kaip sakė VDU docentas, G.Paluckas bandė gelbėti partiją koketuodamas su įvairiomis „labai keistomis ideologijomis“. Tas sužlugo.
Be to, politologas įžvelgė, kad dabar jau atsistatydinęs LSDP pirmininkas maksimaliai bandė kabintis į valdžią. Bet tai jam nepavyko, socdemai esą atsilaikė.
„Bet tas atsilaikymas irgi labai labai liūdnas, nes perspektyva vis tiek bloga. Šiaip ne taip jį atlupo nuo tos partijos, ištraukė, bet alternatyva, žinote, kaip šakutė tokia, – alternatyva tie patys bebrai.
Bet kad jį tai atlupt, atlupo. Laikėsi iki paskutinio ir spardėsi visais būdais: visokias, kaip mes matėme, peticijas rašė, laiškus rašė. Nepadėjo. Nes, kaip aš suprantu, partijos aktyvas nelabai pritarė jo viražams ir ypač – į kairę. Bet vis tik atlupo. Dabar matysime, kas bus toliau“, – teigė B.Ivanovas.
Kartu jis pažymėjo, kad G.Paluckas turėjo atsistatydinti iš karto po Seimo rinkimų, nes „fiasko buvo siaubingas“.
Taip pat politologas svarstė, kad tai galbūt ir įvertinimas už tuos, kurie atskilo nuo LSDP.
„Jam nepavyko nuo jų distanciją kažkokią išlaikyti – nuo tų visų kirkilų ir į jį panašių veikėjų, kurie tiesiog kaip žuvies galva, paėmė ir nupuvo, ir nukrito. Bet, reiškia, ne iki galo, ir dabar jie, man atrodo, grįš“, – kalbėjo B.Ivanovas.
Kas taps nauju lyderiu?
Paklausta, ar matytų perspektyvų naują LSDP vedlį, J.Novagrockienė sakė, kad susidaro įspūdis, jog, pavyzdžiui, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pasitenkina dabartinėmis pareigomis ir nepretenduoja į lyderio pozicijas.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologei panašu, kad V.Blinkevičiūtei, patenkančiai į populiariausių politikų reitingus, labai patogu dirbti EP.
Kaip pastebi J.Novagrockienė, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis yra žinomas, bet nėra populiarus pačioje partijoje.
„Ir todėl lieka tokia kaip ir vienintelė galbūt išeitis – tai J.Olekas. (...) Kita vertus, jis iš tikrųjų turi tam tikrą autoritetą ir tą tokį gerą, teigiamą, pozityvų šleifą, kuris susijęs su jo dalyvavimu LSDP atkūrime ir turėjimu savarankiškos linijos, skirtingai nuo buvusių komunistų, tai yra Lietuvos demokratinės darbo partijos.
Tai, aš manau, kad tas vienaip ar kitaip jam prideda tam tikrų taškų“, – sakė politologė ir pridūrė, kad šis politikas išrinktas į EP, buvo gana sėkmingas krašto apsaugos ministras, išskyrus „auksinių šaukštų“ skandalą.
Kalbėdama apie LSDP perspektyvas, J.Novagrockienė nurodė, kad partija turėtų labiau orientuotis į socialinę politiką, o ne į santykius su verslu.
Svarbu esą ir suvienyti labai skirtingai mąstančius regionų skyrius.
„Nes tai yra partija, kuri geografiškai plačiai įsitvirtinusi Lietuvoje. Bet skyriuose yra labai skirtingai mąstančių. Ir, aš manau, kad dalis palaiko G.Kirkilo liniją“, – komentavo J.Novagrockienė, primindama, kad socialdarbiečių lyderis vėl prabilo apie partijų vienijimąsi.
Bet skyriuose yra iš tikrųjų labai skirtingai mąstančių. Ir, aš manau, kad dalis palaiko G.Kirkilo liniją.
Be to, kad pirmiausia reikia suvienyti LSDP viduje, įtikinti regionus, jog yra perspektyva, ji pastebi, kad antras žingsnis galbūt galėtų būti kairiųjų jėgų konsolidacija.
Kaip kažkada Tėvynės sąjunga po savo sparnu suvienijo krikdemus, politinius kalinius ir tremtinius, tautininkus.
Vedlių kol kas nemato
B.Ivanovo nuomone, LSDP lengviau rasti tuos, kurie negalėtų būti lyderiais, nei atvirkščiai.
Jo akimis, neišeina tikėtis, kad V.P.Andriukaitis ar J.Olekas galėtų ką nors pakeisti.
Esą sunku ką pasakyti apie galimus kandidatus iš regionų.
Juolab kad, VDU docento nuomone, būsimam pirmininkui reikalingas tvirtas administracinis palaikymas iš pačios partijos.
„O partija, man atrodo, dabar pakrikus smarkiai, ji išgyvena tikrai labai sunkų metą. Manau, išgyvens. Bet kol kas, aš taip įsivaizduoju, į kelių metų perspektyvą žiūrint, ten, vargu ar kas drąsesnis galėtų atsirasti, kuris imtųsi reformuoti tą partiją“, – pabrėžė B.Ivanovas, manantis, kad tokių žmonių buvo senojoje LSDP, bet jų amžius jau nebe tas, kad kažką darytų.
Kalbėdamas apie socdemų jaunąjį flangą, politologas taip pat neturi daug vilčių.
Jis priminė, kad, pavyzdžiui, 2016 metais į teisingumo ministrus Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje valdančiojoje koalicijoje dar dirbusi LSDP pasiūlė Julių Pagojų.
Jis buvo paskirtas, bet pasitraukė nepradėjęs darbo, nes paaiškėjo, kad nuslėpė faktą, jog buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus. Tiesa, LSDP jis nebepriklauso.
„Taip kad bendroje sumoje aš, tiesą sakant, ranką ant širdies pridėjęs negalėčiau įvardyti žmogaus, kuris imtų ir transformuotų LSDP. Bet galbūt ateis laikas, kai mes tai pamatysime.
Tačiau turbūt tai bus dar negreitai. Šiais metais, norėčiau klysti, bet mes tikriausiai to nepamatysime, nes vis tik klystkelis tas senas. Geras klystkelis dar šitos partijos laukia“, – svarstė B.Ivanovas.
-
G.Paluckas pralaimėjo LSDP frakcijos seniūno rinkimus, vadovaus A.Sysas
-
G.Paluckas nutarė nekandidatuoti į Seimo vicepirmininkus, vietoj jo socdemai siūlo J.Sabatauską
-
Julius Naščenkovas: Didžiausios metų klaidos
-
Matas Baltrukevičius: Didžiausios metų politinės intrigos Lietuvoje
-
G.Paluckas apie nenusisekusius rinkimus: kaltina ir save, ir oponentus
