Sumažėjęs gimstamumas ir visuomenės senėjimas neramina daugelį Europos šalių. Ir kol kas jos nežino, kaip šią problemą išspręsti.
Lietuva – jokia išimtis.
Tokių skaičių, kad naujai gimstančios kartos „padengtų“ savo tėvų ar senelių kartas, Lietuvoje nematyti tris dešimtmečius.
Pastarųjų metų rodikliai apskritai liūdina – gimstančių Lietuvoje ir toliau sparčiai mažėja.
Kokios to priežastys, kokios pasekmės bus ateityje ir kaip galime spręsti XXI amžiaus demografijos krizę, 15min kalbėjo su demografe, Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro profesore Vlada Stankūniene.
Neliko kam gimdyti vaikų?
Demografai, kalbėdami apie vis mažesnį mūsų šalyje gimstančių kūdikių skaičių, ragina atsukti laiką ir pažvelgti kelis dešimtmečius atgal.
Jų teigimu, sprendimą susilaukti vaikų lėmė ne tik pasikeitusios vertybės, gyvenimo būdas, bet ir struktūrinis amžiaus veiksnys.
„Pastaraisiais metais daugiausia vaikų susilaukia moterys tų kartų, kada gimstamumas sparčiai mažėjo ir jau buvo pasiekęs žemą gimstamumo rodiklį.
Dabartiniu metu moterys pirmųjų vaikų dažniausiai susilaukia būdamos maždaug 25–27 metų. Šiuo metu šio amžiaus sulaukia 1995 metais ir vėliau gimusios kartos, kai absoliutus gimusių skaičius jau buvo labai sumažėjęs – nuo 57 tūkst. 1990 metais iki 40 tūkst. 1995 metais ir iki 30 tūkst. šio šimtmečio pradžioje“, – paaiškina demografė.
