Tai rodo minėtose keturiose valstybėse atlikta analizė.
Estijos politikai savo atlyginimų dydžiais gerokai lenkia lietuvius, latvius bei ukrainiečius. Tą galima pasakyti ir apie sostinių merus, tarp kurių Vilniaus vadovas Artūras Zuokas gerokai nusileidžia Rygos bei Talino merams.
Prezidentūros pateikiamais duomenimis, šalies vadovės D.Grybauskaitės alga iki mokesčių siekia 24,75 tūkst. litų. Tai neabejotinai didžiausias atlyginimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje.
Tačiau „į rankas“ Lietuvos prezidentė gauna maždaug tiek pat, kiek Latvijos vadovas Andris Bėrzinis, ir mažiau nei Estijos prezidentas Toomasas Hendrikas Ilvesas, nes ji pusę savo atlyginimo nuo pat kadencijos pradžios grąžina į valstybės biudžetą.
DELFI.ee surinktais duomenimis, T.H.Ilvesas taip pat gauna maždaug tūkstančio eurų priedą išlaidoms padengti. Be šio priedo, Estijos vadovo alga iki mokesčių siekia apie 13,45 tūkst. litų. Latvijos prezidentas A.Bėrzinis „popieriuje“ uždirba beveik 11 tūkst. Lt. Kukliausiai atrodo Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius, iki mokesčių teuždirbantis 6,13 tūkst. litų..
Ukrainos premjeras Nikolajus Azarovas, DELFI.ua duomenimis, savo atlyginimo dydžio gerokai lenkia V.Janukovyčių ir nedaug tenusileidžia Lietuvos Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.
N.Azarovo alga iki mokesčių – apie 10,35 tūkst. litų, A.Kubiliaus – 11,12 tūkst. litų. Kukliausią algą keturiose valstybėse gauna Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis – jis iki mokesčių uždirba 9,41 tūkst. litų. O daugiau gauna Estijos premjeras Andrusas Ansipas – iki mokesčių daugiau nei 16 tūkst. litų.
Tarp Baltijos šalių parlamentų vadovų kukliausia pareiginė alga priklauso Lietuvos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei – beveik 9,2 tūkst. litų iki mokesčių. Latvijos parlamento pirmininkė Solvita Aboltina „popieriuje“ uždirba 10,77 tūkst. litų, Estijos parlamento vadovė Ene Ergma – daugiau kaip 16 tūkst. litų.
Ukrainos Rados pirmininko Vladimiro Litvino alga iki mokesčių – beveik 6,5 tūkst. litų. Tiesa, politikas prie algos prisiduria dėstytojaudamas Ukrainos Nacionalinėje mokslų akademijoje.
I.Degutienės pavaduotojai Algis Čaplikas, Erikas Tamašauskas, Virginija Baltraitienė, Česlovas Juršėnas ir Česlovas Stankevičius, kaip ir pati Seimo pirmininkė, gali pasigirti mažiausiomis pareiginėmis algomis Baltijos šalyse – 7,9 tūkst. litų per mėnesį. Jų kolegos Latvijoje iki mokesčių uždirba apie 2,3 tūkst. litų daugiau (10,2 tūkst. litų), o Estijos parlamento vicepirmininkai gali pasigirti beveik dvigubai didesnėmis algomis iki mokesčių (14,8 tūkst. litų).
Seimo komitetų vadovai Lietuvoje uždirba beveik tiek pat (7,7 tūkst. litų), kiek jų kolegos Latvijoje (7,9 tūkst. litų), o estams gerokai nusileidžia (13,5 tūkst. litų). Tiesa, ukrainiečių Rados komitetų vadovus Lietuvos politikai lenkia daugiau nei 2 tūkst. litų (5,4 tūkst. litų).
Lietuvoje eilinių parlamento narių (6,9 tūkst. litų) bei frakcijų vadovų (7,1 – 7,8 tūkst. priklausomai nuo frakcijos dydžio) ir Latvijoje (atitinkamai 6,9 ir 7,9 tūkst. litų) beveik vienodos, o estai abiejų kaimynių parlamentuose dirbančius kolegas lenkia beveik 3-4 tūkst. litų (atitinkamai 10,8 ir 10,8 tūkst. litų).
Vilniaus meras A.Zuokas – kukliausią algą gaunantis sostinės vadovas Baltijos šalyse. Jis, sostinės savivaldybės duomenimis, iki mokesčių uždirba 5,42 tūkst. litų. Rygos meras Nilas Ušakovas A.Zuoką lenkia 3 tūkst. litų, o Talino galva Edgaras Savisaaras – daugiau nei dvigubai.
Už Vilnių gerokai didesnio Kijevo meras Leonidas Černovečkis per 9 šių metų mėnesius uždirbo 126,5 tūkst. grivinų (maždaug po 4,5 tūkst. Lt per mėnesį). Tačiau Kijevo vadovas beveik visą algą grąžino į biudžetą, sau pasilikdamas tik 7 grivinas (maždaug 2 litus).
