2014 01 07

Vilniečiams didžiausios sostinės problemos – sveikatos apsauga ir nedarbas

Sostinės gyventojai ypač teigiamai vertina viešąsias erdves ir parduotuvių pasiekiamumą. Didžiausios problemos, su kuriomis vis dar susiduria mūsų sostinė, vilniečių nuomone, yra sveikatos apsauga, nedarbas ir kelių infrastruktūra. Tai parodė „Flash Eurobarometer“ tyrimas apie gyvenimo kokybę Europos miestuose, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos tyrimų bendrovė TNS LT.
Pas dantų gydytoją
Pas dantų gydytoją / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Vilnius patenka tarp 11-os didžiųjų Europos miestų ir sostinių, kur mažiau nei pusė gyventojų, vertindami infrastruktūrą ir aplinką savo mieste, yra patenkinti visuomeniniu transportu. Kuomet apskritai europiečiai šiuo klausimu nusiteikę daug palankiau – daugiau nei pusėje tirtų Europos miestų visuomeniniu transportu patenkinti 7 iš 10 gyventojų“, – sakė Socialinių ir politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.  

Taip pat Vilnius patenka į vienuoliktuką ES sostinių, kurių gyventojai labiausiai nepatenkinti savo rajono  pastatų ir gatvių būkle. Šiame sąraše taip pat rikiuojasi Graikijos, Italijos, Bulgarijos, Rumunijos, Portugalijos, Latvijos, Estijos, Maltos, Slovakijos ir Ispanijos sostinės. Vis tik pusė vilniečių nurodė, jog pastatų ir gatvių būkle savo rajone jie yra patenkinti. 

Dauguma (79 proc.) sostinės gyventojų patenkinti viešosiomis miesto erdvėmis, tokiomis kaip turgūs, aikštės ir pan. Šis skaičius, lyginant su 2009 m. tyrimu, pakilo 13 proc. punktų. Pagal šio rodiklio augimą Vilnius patenka į Europos didmiesčių ir sostinių ketvertuką. 

Taip pat Vilnius patenka į ketvertuką Europos miestų, kurių gyventojai labiausiai patenkinti prekybos centrų prieinamumu. Taip teigia didžioji dauguma – 92 proc. – vilniečių. Pagal šį rodiklį Vilnius užima antrąją vietą tarp ES sostinių po Stokholmo. 

„Vilniaus gyventojai vieni labiausiai patenkintų kultūros objektais – teatrais, koncertų salėmis, muziejais, bibliotekomis. Taip teigė didžioji dauguma arba 83 proc. apklaustųjų. Ugdymo įstaigomis sostinėje patenkinti 58 proc. vilniečių, sporto objektais – salėmis, stadionais – 38 proc.“, – teigė R. Matulaitienė. 

Nuomonės dėl pasitenkinimo sveikatos apsaugos paslaugomis tarp vilniečių pasiskirstė apylygiai. Sveikatos apsaugos paslaugomis, gydytojais ir ligoninėmis atitinkamai patenkinti ir nepatenkinti yra po 48 proc. Lietuvos sostinės gyventojų. Kalbant apie kaimynines sostines, Ryga lenkia Vilnių šiuo klausimu nepatenkintų žmonių dalimi, kuri sudaro 53 proc. Kuomet Taline nepatenkintų sveikatos apsaugos sistema gyventojų mažiau – 37 proc. 

Vilniaus gyventojai vieni labiausiai patenkintų kultūros objektais – teatrais, koncertų salėmis, muziejais, bibliotekomis.

Vilniečiai pakankamai palankiai atsiliepia apie miesto aplinką. 59 proc. jų patenkinti oro švara, 68 proc. teigiamai vertina triukšmo lygį mieste, 61 proc. – miesto švarą. Tarp ES sostinių labiausiai nuo švaros problemų kenčia Atėnų ir Romos gyventojai. Šiuose miestuose švara patenkintas tik kas ketvirtas gyventojas. 

Lyginant su tokiu pačiu 2009-ųjų metų tyrimu, Vilnius patenka tarp Europos miestų gyventojų, kurių pasitenkinimas žaliosiomis erdvėmis išaugo labiausiai (14 proc.) ir dabar siekia 75 proc. Taip pat sostinė papuola į ketvertuką miestų, kur labiausiai pagausėjo gyventojų, teigiančių, kad jų miestas prisideda prie kovos su klimato pokyčiais.  

„Flash Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas iki viešojo transporto reformos Vilniuje, 2012 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, 27-iose tuometinėse ES šalyse bei dar 5 Europos šalyse. Jo metu telefoninio interviu būdu apklausti 79-ių Europos miestų ir 4 didžiųjų miestų priemiesčių gyventojai, iš viso virš 41 tūkst. gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis