Dar 1975-aisiais, vos įstojusi į ES, Didžioji Britanija surengė referendumą dėl šalies likimo. Tuomet tauta nusprendė pasilikti naujoje sąjungoje, tačiau per pastaruosius keturiasdešimt metų daug kas pasikeitė.
Prie ES prisijungus daugiau šalių, ji vis labiau plečiasi ir pateikia vis daugiau sąlygų narėms. Tai skatina piktintis visuomenę ir prabilti politikus. Šalies premjeras Davidas Cameronas ilgai vengė pažadų apie sutarties nutraukimą su daugiašale partnere, tačiau 2013-aisiais vis dėlto prabilo apie referendumo planus.
Pašalpų migracijai – galas
Buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo narys Andrius Kasparavičius tvirtino, kad apie referendumą prabilta buvo gerokai anksčiau, tačiau ministras pirmininkas pamiršo savo pažadus, nors vėliau prie jų grįžo.
„D.Cameronas dar 2009-aisiais skelbė surengsiąs referendumą po Parlamento rinkimų, nors po jų pažado atsisakė. Kvestionuoti ES visuomenė pradėjo 2004-aisiais prisijungus naujoms šalims bei jų piliečiams pradėjus imigruoti į Jungtinę Karalystę. Prisidėjo ir Lisabonos sutartis, sustiprinusi ES diktatą įvairiose srityse. Imigracija pateko tarp svarbiausių klausimų šių metų rinkimuose, tad D.Cameronas vis konkrečiau kalba apie referendumą kitų metų spalį“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės tarybos narys.
Anglijos lietuviai įsitikinę, jog šį kartą referendumo planai bus galiausiai įgyvendinti, tačiau baigtis vis dar neaiški. Didžiausią nerimą tautiečiams kelia nekvalifikuotus darbus dirbančių imigrantų likimas.
„Jei referendumas įvyks ir bus nuspręsta išstoti iš ES, tai gali turėti pasekmių mažiau kvalifikuotai darbo jėgai. Profesionalams, medikams, inžinieriams, IT specialistams nebus bėdų gauti darbo vizą. Sumažėjus darbo pasiūlai, ko gero, turėtų kilti atlyginimai. Kita vertus, čiabuviai gali ir tingėti dirbti tuos darbus, kuriuos dabar dirba imigrantai ir ne tik iš Europos”, – kalbėjo IT srityje besidarbuojantis Dimitrijus.
Jei referendumas įvyks ir bus nuspręsta išstoti iš ES, tai gali turėti pasekmių mažiau kvalifikuotai darbo jėgai.
Nors D.Cameronas neskelbia, ko konkrečiai siekia pateikdamas išstojimo klausimą tautos valiai, premjeras kalba apie galimybę pačiai šaliai kontroliuoti migracijos srautus.
Taip pat ES lyderių prašoma leisti imigrantams nustatyti socialinių išmokų ribas, pirmiausia – pakeisti mokesčių kredito pašalpos mokėjimo sąlygas užsieniečiams.
15min.lt kalbinti lietuviai įsitikinę, kad skaudžiausiai teigiamas referendumo rezultatas kirstų vadinamiesiems „pašalpų turistams”, kokiais, kai kurių manymu, britų politikai laiko daugumą imigrantų.
Lietuvė Sandra tvirtino jaučianti diskriminaciją, kokios anksčiau nebuvo, o politikai, smerkdami imigrantus, esą, sąmoningai kiršina visuomenę.
„Man šlykštu tai, ką daro D.Cameronas ir britų žiniasklaida. Jie pila pamazgas ant imigrantų, ypač ant lietuvių, lenkų ir kitų mažų šalių piliečių. Tie, kurie dirba paprastus darbus fabrikuose, uždirba apie 1000 svarų per mėnesį, tikrai negaus vizų. Taip pat tie, kurie gauna įvairias pašalpas, bus išvaryti. Juk to ir siekia valdžia – truputį apsivalyti, jei išstos iš ES“, – atviravo moteris.
Su ja nesutinka Lietuvos jaunimo sąjungos Jungtinėje Karalystėje atkūrėjas A.Kasparavičius. Vyras tvirtina, kad grėsmė esamiems imigrantams – minimali.
„Net UKIP (prieš imigrantus pasisakanti politinė partija, – aut. past.) partijos lyderis kalba apie tai, kad esamiems imigrantams niekas nepasikeistų, griežtesnės taisyklės būtų taikomos naujiems. Nemanau, kad tai nutiktų staiga, viskam būtų pereinamieji laikotarpiai, todėl nereikėtų pernelyg jaudintis.
Globalizacija diktuoja savas sąlygas: griauna sienas, skatina lankstesnę migraciją. Todėl nemanau, kad bendra sąžiningų imigrantų situacija blogėtų. Jei kam ir blogės, tai pašalpų migrantams, kuriems ES dabar sudaro puikias sąlygas“, – nuomonę apie referendumo pasekmes imigrantams dėstė A.Kasparavičius.
