Dauguma Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių tikėjosi, kad „Brexit“ neįvyks ir ramaus gyvenimo nesujauks nežinomybė. Vos per naktį pasikeitęs šalies statusas ne vieną privertė sunerimti.
Netiki „Brexit“
Dalis imigrantų vengia pripažinti, kad britų rinkėjai nusprendė nebesitaikstyti su ES politika. Remdamiesi referendumo apibrėžimu, tautiečiai mano, kad dar ne viskas prarasta, visuomenės nuomonė bus ignoruota politikų ir išstojimo nesulauksime.
Pagal įstatymus, referendumas yra piliečių nuomonės išreiškimas, kurią Parlamentas gali palaikyti arba nepritarti. Šiuo faktu pasikliaujantys „Brexit“ nepritarę Didžiosios Britanijos lietuviai tikisi, kad valdininkai tiesiog persigalvos. Su pasitraukimu iš ES susitaikyti negalintys lietuviai kelia ir kitokias keistas referendumo rezultatų paneigimo galimybes.
Balsavimo dieną rinkėjams buvo duodami pieštukai, kuriais patarta pažymėti biuletenyje savo poziciją. Tiesa, leista naudotis ir savo atsineštais rašikliais. Remdamiesi šia didžiulį nepasitenkinimą sukėlusia detale, tautiečiai išvedinėja naujas teorijas.
Tautiečiai mano, kad dar ne viskas prarasta, visuomenės nuomonė bus ignoruota politikų ir išstojimo nesulauksime.
Pasak kai kurių, balsavimo biuletenius buvo galima suklastoti ir rezultatą pakreipti „reikiama linkme“, kad ir kokia ji būtų. Negana to, „Brexit“ nepalaikantys lietuviai viešojoje erdvėje skatina truputį palaukti, mat rezultatai gali būti anuliuoti dėl... pieštukų.
Socialinėje žiniasklaidoje verda ir emigrantų diskusijos apie parlamentarų derybas bei „tikėtiną prašymą sugrįžti“ į ES, mat išvydę šalyje kilusį ekonominį chaosą politikai, esą, turėtų pasinaudoti galimybe ignoruoti referendumo rezultatus.
Pasilikimą ES palaikė vos trys šalies regionai: Londono, Škotijos bei Šiaurės Airijos. Visi likę šalies regionai mažesniu ar didesniu balsų skirtumu palaikė išstojimą. Paskelbus rezultatus pasigirdo raginimų surengti atsiskyrimo referendumus Škotijoje bei Šiaurės Airijoje, norinčioms likti ES.
Nežinomybė stimuliuoja baimes
Galimi planai suskaldyti Didžiąją Britaniją įnešė dar daugiau nesaugumo ir nežinomybės į pilietybės neturinčių gyventojų kasdienybę. Kadangi migravę lietuviai tiksliai nežino, kas jų laukia po referendumo, diskutuoja dėl paties blogiausio. Kai kurios diskusijos atskleidžia informacijos trūkumą ir didžiulę paniką.
„Brexit“ nepalaikantys lietuviai viešojoje erdvėje skatina truputį palaukti, mat rezultatai gali būti anuliuoti dėl... pieštukų.
Kai kurie lietuviai teiraujasi likimo draugų ar išvykus atostogų į užsienį artimiausiu metu bus įleisti atgal į Didžiąją Britaniją. Politika besidominčių tautiečių kraują kaitina absurdiškos diskusijos apie skubos tvarka išduodamas vizas gyventi Didžiojoje Britanijoje.
Socialinėje erdvėje ietis suėmė dviejų tipų lietuviai, teigiantys, kad diskusijos dėl išstojimo iš ES sąlygų truks mažiausiai dvejus artimiausius metus, tad esamiems imigrantams jaudintis nėra dėl ko su tais, kurie nuoširdžiai tiki, kad paskelbus referendumo rezultatus tapo nelegalais.
Vienoje socialinio tinklo grupių užsienyje atostogaujanti emigrantė pasiteiravo, ar jai bus leista grįžti į Didžiąją Britaniją be vizos. Kiti diskusijos dalyviai atsakė, kad „privalės įleisti, nes jos daiktai likę šalyje“ bei „anglams neįdomus tie daiktai, tikrai gali nebeįleisti“.
Tokių klausimų gausa atskleidžia, jog toli gražu ne visi lietuviai bent truputį suvokia, koks likimas laukia būtent ES piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje. Diskusijų šia tema srautas toks didelis, kad daugelio emigrantų grupių „Facebook“ administratoriai pradėjo trinti su referendumu susijusias temas.
Dar kitiems įdomu ar kas nors gali garantuoti, jog dabartinių imigrantų nesirengiama deportuoti, jei jie čia dirba bei moka mokesčius. Nerimas tvyro ir pašalpas gaunančių tautiečių gretose.
Daugelis mūsiškių baiminasi, kad prasidėjus ekonominei krizei bus ženkliai mažinamos socialinės išmokos, o pirmiausia tai palies atvykėlius.
Tiesa, dauguma lietuvių vieningai sutinka, kad šaliai gresia ekonominė krizė. Dėl smukusios svaro vertės Didžiojoje Britanijoje įsitvirtinę tautiečiai svarsto, kas nutiks su jų turimomis paskolomis bei būsimomis kelionėmis. Imigrantams kyla panašūs klausimai, kaip ir likusiems šalies gyventojams, mat kol kas nei politikai, nei ekspertai negali pasakyti, kas vyks nekilnojamojo turto rinkoje, bankuose ir kaip keisis finansinė gyventojų padėtis.
