Mirus motinai, šios šeimos vairą perėmė tėvas, atsisakęs atiduoti savo neįgalius vaikus į globos namus.
Pasak auklėtojos, Evelinos mama turėjo psichikos negalią ir tai stipriai įtakojo visos šeimos gyvenimą. Mama nemokėjo tvarkytis ūkyje ir buityje, prisiskolindavo iš greitųjų paskolų bendrovių. Šeima skendėjo skolose, joje tvyrojo didelė įtampa, neretai buvo kviečiama policija ir vaiko teisių specialistai.
Dabar situacija šeimoje keičiasi. Tėvas neblogai tvarkosi, šeima išlipo iš skolų, yra išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.
Jo gyvenimas yra tikrai nelengvas. Berniukui trūksta būtiniausių mokymo priemonių, atėjęs į centrą jis visų pirma klausia ar greitai eisime valgyti...
Tačiau gyvenimo sąlygos nepagerėjo – devynių žmonių šeima ir toliau glaudžiasi dviejuose socialinio būsto kambarėliuose. Su Evelina kartu gyvena ir jau pilnamečiai neįgalūs jos broliai, kurie neturi darbo ir neturi kur išeiti.
Kito maltiečių vaikų dienos centrą lankančio 10-mečio Rolando istorija taip pat sudėtinga. Berniukas negyvena kartu su mama, jai apribotos motinystės teisės. Mama girtuokliavo, namuose lankydavosi asocialūs asmenys, ji visai neprižiūrėdavo sūnaus.
Galiausiai berniukas buvo apgyvendintas pas tėvą, kuris negyveno kartu. Tačiau ten situacija ne ką geresnė. Tėvo šeima įtraukta į rizikos šeimos narių sąrašą (tėvas gyvena su mamos seserimi). Šeimoje yra girtaujama, trūksta socialinių įgūdžių, buitis labai skurdi.
„Labai gaila šio gero ir nuoširdaus vaiko, – kalba Vilma. – Rolandas labai gerai mokosi, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, yra rajoninių olimpiadų nugalėtojas arba prizininkas. Labai mėgsta sportuoti. Tačiau jo gyvenimas yra tikrai nelengvas. Berniukui trūksta būtiniausių mokymo priemonių, atėjęs į centrą jis visų pirma klausia ar greitai eisime valgyti...“
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos maltiečių vaikų dienos centrą šiuo metu lanko 32 vaikai. Didžioji dauguma jų – iš socialiai remtinų ir rizikos šeimų. Tačiau taip pat centrą lanko ir keletas vaikų, kurių šeimos nėra socialiai remtinos, tačiau tėvai dirba kituose miestuose ir neturi galimybės savo vaikų prižiūrėti. Pasak Vilmos, įvairių šeimų vaikų buvimas kartu padeda rizikos šeimų vaikams integruotis, visi gražiai draugauja ir mokosi vienas iš kito.
„Pavyzdžiui, ateina pas mus į centrą pabūti penktokė, kurios broliukai lanko mūsų centrą,– pasakoja Vilma. – Ji pasiima kitus savo broliukus iš vaikų darželio ir po to su jais pas mus palaukia autobuso, kad nuvažiuotų penkis kilometrus iki namų...“
Pasak Vilmos Baškienės, visi centrą lankantys vaikai yra labai įtakojami tiek situacijos savo šeimoje, tiek ir miestelyje. Užventyje didelė bedarbystė, nemažai asocialių, girtaujančių tėvų. Dalis jų yra neįgalūs, turi specialius poreikius.
Pasak Vilmos Baškienės, visi centrą lankantys vaikai yra labai įtakojami tiek situacijos savo šeimoje, tiek ir miestelyje.
Tai lemia, kad tokių tėvų vaikai irgi turi specialius poreikius. Tokie tėvai neturi elementarių socialinių įgūdžių, nemoka netgi patys apsitvarkyti, todėl negali jokių gerų įgūdžių perduoti ir savo vaikams, neužsiima jų auklėjimu. Tai turi padaryti mokykla arba tokie vaikų dienos centrai, kaip Užventyje.
„29 metus dirbau pradinių klasių mokytoja ir, atrodo, mačiau visko, tačiau darbas dienos centre yra tikrai sunkus. Mėnesį padirbusi jau galvojau, kad daugiau neatlaikysiu... Tačiau dabar kiek įpratau, pasidarė lengviau, – pasakoja Vilma. – Mano darbe kiekvieną dieną – nauja staigmena, nauja problema. Atrodo, susiplanuoji dienos darbus, o ateini ir matai kad viskas keičiasi – reikia važiuoti į kurią nors šeimą, skubiai spręsti kurio nors vaiko problemą. Ir taip kasdien... Tačiau, kai man būna labai sunku, visada pagalvoju, kad man vis dėlto yra daug lengviau, negu tiems vaikams, kurie gyvena baisiose buitinėse sąlygose su asocialiais, specialių poreikių tėvais...“
Vilma ir jos kolegės daro viską, kad patekusieji į maltiečių vaikų dienos centrą vaikai ir jų tėvai būtų patenkinti. Vaikai centre gauna maitinimą, su jais bendraujama, vykdoma daug edukacinių programų, lavinami jų socialiniai įgūdžiai.
Vaikai iš socialinės rizikos šeimų čia mokomi taip pat ir higienos įgūdžių, kuriuos jiems sunku įgyti namuose, kur dažniausiai netgi tualeto namuose nėra – reikia naudotis lauko tualetu. Dirbama taip pat ir su vaikų šeimomis, jos lankomos, tėvai kviečiami į vaikų dienos centrą.
Pasak Vilmos, nors centrą dabar lanko 32 vaikai, tačiau gimnazijoje jau yra susidariusi eilė norinčių čia patekti. Taip pat neseniai skambino iš už 15 km esančios mokyklos, klausė, gal centras galėtų priimti keletą jų mokyklos pradinių klasių mokinių.
Pasak Vilmos, daugiau vaikų į centrą priimti jie šiuo metu tikrai negali – tiesiog fiziškai nėra vietos. Ir jau esančių centre vaikų yra tiek daug, kad vos spėja suktis. Tačiau darbo rezultatai tikrai džiugina.
„Mus tikrai džiugina pokyčiai, kuriuos matome pas mus atėjusiuose vaikuose. Visi jie atsiskleidžia, tarsi pražysta. Manau, kad jie jaučiasi pas mus laimingi, – pasakoja Vilma. – Ta pati Evelina iš pradžių buvo labai užsidariusi, vos žodį pratardavo, o dabar ji jau drąsiai bendrauja, daug šypsosi. Turime ir kitą mergaitę Dovilę, kuri klasėje visai nekalbėdavo. Dabar mokytoja stebisi jos elgesio pasikeitimu – Dovilė laisvai bendrauja, pasidarė aktyvi. Vaikai keičiasi todėl, nes jaučia, kad visi centre jiems norime padėti, norime jiems gero. Vaikams čia nereikia nuo nieko gintis, už nieką kovoti. Mes visi draugaujame ir vieni kitiems padedame.“
Maltiečiai Lietuvoje dabar turi 12 vaikų dienos centrų ir 2 jaunimo centrus. Viso Lietuvoje maltiečiai šiuo metu globoja 1423 vaikus, iš kurių 520 yra neįgalūs ar turintys specialių poreikių.
Kviečiame prisijungti, paremti maltiečių Vaikų dienos centrų veiklą!
Daugiau informacijos: www.maltieciai.lt, norintiems prisidėti – ČIA.
