Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2009 10 16

Dirbančių kauniečių butuose šeimininkauja vagys

Miestiečiams verta susirūpinti, kokie pavojai gali grėsti jų namams darbo dienos įkarštyje. Kauno policijos duomenimis, pastaruoju metu mieste itin padaugėjo įsilaužimų į butus.
Profesionaliems vagims paprastos durų spynos įveikiamos per keliasdešimt sekundžių.
Profesionaliems vagims paprastos durų spynos įveikiamos per keliasdešimt sekundžių. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Šiemet per sausį–rugsėjį, palyginti su praėjusiais metais, vagysčių iš butų skaičius sumažėjo. Pernai buvo 187, šiemet – 111 vagysčių iš butų. Tačiau mums nerimą kelia tai, kad rudenį įsilaužimų į butus itin pagausėjo“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viršininko pavaduotojas Šarūnas Martinkėnas.

Praėjo tie laikai, kai vagys išnešdavo ir šaukštukus, ir patalynės komplektus, net šaldytuvus. Dabar net televizorių nebevagia. Populiariausi – dokumentai, auksas ir pinigai.

Pasak pašnekovo, darbingiausios valandos vagims, kai šeimininkų ir kaimynų nėra namuose, t. y. 10–17 val. darbo dienomis. „Daugiausia vagysčių įvykdoma dieną – iki 17 val. Naktį į butus įsilaužiama labai retai: per 9 mėnesius tokių vagysčių mūsų komisariate užregistruota tik 15-a“, – teigė pareigūnas.

Policijos turimi duomenys leidžia teigti, jog netekti savo turto labiausiai rizikuoja kauniečiai, kurie nepasirūpino į duris įsidėti patikimų spynų. „Dažniausiai einama į tuos butus, kurių duryse sumontuotos paprastos, vadinamosios prancūziškos spynos. Vagys nuima skardelę, nulaužia širdelę ir atsuktuvu atsirakina duris. Profesionalai prie tokios spynos užtrunka ne ilgiau kaip minutę, – pasakojo Š.Martinkėnas. – Nesunkiai įveikiamos ir kryžminių raktų spynos.“

Lenda ir per langus

Daugiabučių gyventojams pareigūnai pataria netaupyti ir dedant naujas duris. „Dažniausiai laužiamasi į butus, kurių durys kiniškos, skardinės. O, pavyzdžiui, į butus su šarvuotomis durimis paprastai net nebandoma laužtis. Nebent einama į konkretų butą, žinant, kad bus didelis grobis, o laiko įsilaužti nepritrūks, nes šarvuotoms durims atrakinti reikia specialių įrankių ir pats procesas užtrunka ne kelias minutes“, – pasakojo Š.Martinkėnas. Tačiau net ir šarvuotos durys neapsaugos, jei butas yra pirmame aukšte. Į tokius butus vagys patenka tradiciškai: pro langus ar balkonus. Plastikiniai langai ilgapirščiams – joks barjeras. Todėl pareigūnai pirmo aukšto gyventojams pataria pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis: signalizacija (net ir vietinė gali išgąsdinti vagis, atkreipti kaimynų dėmesį), grotomis arba apsauginėmis, išorinėmis žaliuzėmis.

Ką grobti, atsirenka

Įprasta manyti, jog į butą patekę vagys griebia viską, kas jų akimis atrodo vertinga. Pareigūnų teigimu, dabar dažniausiai ilgapirščiai ima tik tai, ką gali įsidėti į kišenes ar nedidelį maišelį. Patys paklausiausi – asmens dokumentai (pasas, vairuotojo pažymėjimas, kortelės ir pan.), juvelyriniai dirbiniai ir pinigai.

„Praėjo tie laikai, kai vagys išnešdavo ir šaukštukus, ir patalynės komplektus, net šaldytuvus. Dabar net televizorių nebevagia. Populiariausi – dokumentai, auksas ir pinigai. Aišku, griebiami ir skaitmeniniai fotoaparatai, kameros, nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai. Bet iš buto vagis paprastai išeina taip, kaip atėjo – neapsikrovęs daiktais“, – sakė Š.Martinkėnas.

Kauniečiams pareigūnai patarė ne tik pasirūpinti, kad į būstą vagims būtų sunku patekti, bet ir nelikti abejingiems pastebėjus apiplėšimą. Nenorintys, kad jų duomenys figūruotų vagystės tyrime, apie nusikaltimą visada gali pranešti anonimiškai pasitikėjimo telefonais Kaune 30 30 50, 30 30 60, 30 33 33.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos