Balandžio pabaigoje „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad net kas antras, arba 53 proc. šalies gyventojų mano, kad pandemijos metu valstybė neįgaliesiems turėtų padėti socialinėmis paslaugomis.
Antroje vietoje atsidūrė maisto krepšeliai, kuriuos pasirinko 40 proc. respondentų, o trečioje – pastangos išlaikyti neįgaliųjų darbo vietas, už ką pasisakė 34 proc. apklaustųjų.
„Neįgalumas, be abejo, daugiau ar mažiau riboja žmogaus fizines ar psichines galimybes, tačiau tenka pastebėti, kad nors pagalba tokiems žmonėms yra reikalinga, tačiau į juos vis dar žvelgiame daugiau kaip į išlaikytinius, o ne savarankiškus žmones. Deja, vis dar stinga suvokimo, kad neįgalieji kaip ir bet kuris kitas pilietis gali dirbti, gauti pajamas, mokėti mokesčius valstybei ir padengti savo išlaidas, o ne tik laukti institucijų paramos bei labdaros“, – sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
Vienas labiausiai nustebinusių apklausos aspektų buvo tai, kad socialinių paslaugų kaip valstybės pagalbos neįgaliesiems būtinybę labiausiai akcentavo pati jauniausia respondentų dalis – studentai ir moksleiviai. Net 62 proc. jų pasisakė būtent už socialines paslaugas neįgaliesiems.
Tarp palaikančiųjų maisto krepšelius daugiausiai buvo namų šeimininkių – 56 proc., už finansinę paramą neįgaliesiems pasisakė 55 proc. smulkiųjų verslininkų. Tuo tarpu būtinybę valstybei prisidėti prie neįgaliųjų darbo vietos išlaikymo aktyviausiai palaikė aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai – tokių buvo 45 proc.
Pasak S.Kunigonytės, neverta neigti, kad pandemija turi reikšmingos įtakos esminiams pokyčiams šalies darbo rinkoje.
„Nuo kovo vidurio nemaža dalis verslų apskritai negalėjo veikti dėl viruso plitimo grėsmės, o ir suvaldžius pandemiją vis dar neaišku, kaip ir kada bus saugu į darbą susigrąžinti sveikatos rizikos grupes. Išaugus bedarbių skaičiui ir padidėjus konkurencijai, šiuo metu yra kritiškai svarbu išlaikyti neįgaliųjų darbo vietas ir visomis išgalėmis stengtis, kad jie nepakliūtų tarp tų, kurie yra visiškai priklausomi nuo gaunamos pagalbos bei paramos“, – teigia S. Kunigonytė.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovės nestebina, kad daugiausiai paramos darbo vietų išlaikymui išreiškė būtent vadovų grupė, nes būtent ši grandis priima sprendimus dėl darbuotojų poreikio.
Daliai verslų per karantiną negavus reikšmingos dalies pajamų ir ieškant sprendimų kaip išgyventi, darbuotojų komandų optimizavimo rezultatai jau atsispindi ir Užimtumo tarnybos statistikoje.
„Siekiant kuo didesnio veiklos efektyvumo, rinka objektyviai tampa mažiau draugiška jautrioms socialinėms grupėms, o pastarųjų atstovams darosi vis sudėtingiau konkuruoti ir save sėkmingai „parduoti“, todėl neįgaliųjų darbo vietų ekosistemos puoselėjimui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.
Tai kritiškai svarbu ir dėl socialinės integracijos aspekto, nes kas yra vienišumo jausmas, didžioji dalis visuomenės galėjo patirti griežčiausiu karantino metu“, – atkreipia dėmesį S. Kunigonytė.
Tarp galimų atsakymų apklausos metu buvo pateiktas ir variantas „Niekaip nepadėti“. Jį pasirinko 5 proc. apklausos dalyvių.
Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa vyko balandžio 20-30 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai. Apklausos dalyviai galėjo rinktis kelis atsakymų variantų, todėl jų suma viršija 100 proc.
