COVID-19 daliai žmonių nebus priežastis nedirbti – dirbs, jei nejaus simptomų ir sutiks

Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, „nors imtasi apsaugos priemonių, išlieka pavojus, kad dėl didžiulio ligos plitumo vienu metu apsikrės visi tam tikras esmines funkcijas atliekantys darbuotojai“:

„Siekiant išvengti situacijų, kai dėl ligos protrūkio bus neįmanoma atlikti gyvybiškai svarbių funkcijų (pvz., likviduoti šilumos tinklų avarijos), organizacijos turi parengti veiklos tęstinumo planus, kurie užtikrintų papildomą apsaugą kontaktinį darbą dirbantiems ir gyvybines funkcijas atliekantiems darbuotojams, taip pat veiklos tęstinumą, jei šiems darbuotojams prireiks izoliuotis.

Organizacijos taip pat turi pasirengti pritraukti papildomų darbuotojų.“

Dirbs be simptomų

Spaudos konferencijoje Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė sakė, kad dabar per parą omikron atmaina užsikrečia apie 5 tūkst. žmonių Lietuvoje. Šiuo metu 40 tūkst. žmonių saviizoliacijoje, tai labiausiai užkrečiama atmaina, tad tikrai gali nutikti taip, kad nebebus kam vykdyti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas.

Tarkim, nebus kam šalinti vandentiekio, elektros, šilumos avarijas, kas labai aktualu žiemą. Tokia situacija susidarytų, jeigu visi darbuotojai toje srityje atsidurtų saviizoliacijoje.

„Tik noriu pabrėžti, kad kalbame tik apie tuos darbuotojus šitų sektorių, kurie gali vykdyti savo funkcijas tik ne nuotoliniu būdu. T.y., ne visi darbuotojai, nes dalis gali savo pareigas vykdyti ir nuotoliniu būdu, tai jiems jokios tvarkos nesikeičia.

Bet plintant atmainai ir stebint kitų valstybių patirtis, turėjome pasiruošti tokioms situacijoms, kad kritiškai svarbios funkcijos nenutrūktų, kuomet viruso plitimas labai didelis visuomenėje“, – sakė kanclerė.

Turėjome pasiruošti, kad kritiškai svarbios funkcijos nenutrūktų esant ir labai dideliam užsikrėtimų COVID-19 skaičiui.

Vyriausybė, anot kanclerės, jau kelias savaites kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kitomis institucijomis svarsto, ko reikėtų tokiose situacijose imtis. Tiems darbuotojams pakeistos izoliacijos taisyklės, jie turės dažniau testuotis, bet neprivalės izoliuotis.

Kol kas tokia tvarka dar niekur Lietuvoje nėra taikoma.

„Kai visi darbuotojai atsiduria ar turėtų atsidurti izoliacijoje – tai ta aplinkybė, kuri priverstų griebtis priemonių, numatytų operacijų vadovo įsakyme. Tikrai nėra galimybių piktnaudžiauti tokia išlyga, tai sprendimas tik tais kritiniais atvejais“, – kalbėjo Vyriausybės kanclerė.

Pedagogai nėra ta profesija, kurių atstovai priskirti prie gyvybiškai svarbių profesijų. Mokymo procesas gali būti perkeltas į nuotolį, tad net ir be simptomų jiems nėra poreikio eiti į darbą.

Tačiau štai Lietuvos pašto darbuotojai yra tame sąraše, tad ar galėtų taip nutikti, kad paštininkas, kuris užsikrėtęs COVID-19, neštų pensijas senyvo amžiaus žmonėms? Vyriausybės kanclerė labai akcentavo, kad tai tik hipotetinė galimybė ir esą kalbama apie tas sritis, kur konkrečių specialistų skaičius labai ribotas, pašte taip nėra.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos paštas

Tų žmonių, kuriems nebus taikoma izoliacija dėl jų darbo specifikos, kartu gyvenantiems šeimos nariams jokios išimtys nebus taikomos, jie privalės izoliuotis.

Energetikai, komunalininkai, viešoji tvarka

Naujas izoliacijos algoritmas taikomas visiems gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas atliekantiems darbuotojams, kurie negali savo funkcijų atlikti nuotoliniu būdu.

Jame numatoma izoliacijos išimtis – gyvybiškai svarbių valstybės sričių darbuotojai, turėję kontaktą su užsikrėtusiu COVID-19, izoliuotis neprivalės, bet turės testuotis iškart po kontakto. Antrą kartą reikės testuotis praėjus 48-72 val. po pirmojo testo, trečią kartą – praėjus 48 val. po antrojo testo.

„Naujos izoliavimo taisyklės nustato išimtį tais kritiniais atvejais, jei COVID-19 vienu metu apsikrės tiek gyvybiškai svarbias funkcijas atliekančių darbuotojų, kad jų nebus kuo pakeisti ir taps neįmanoma šias funkcijas atlikti. Darbuotojai, sergantys besimptome ligos forma (t. y. tik tie darbuotojai, kurie puikiai jaučiasi, nors jų testas rodo apsikrėtimo faktą), galės atlikti savo funkcijas dėvėdami apsaugos priemones.

Tokiems atvejams numatytos specialios apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad šie darbuotojai neapkrėstų savo kolegų ir klientų. Ar (ir kada) būtų pritaikytas šis izoliacijos algoritmo lygmuo, spręs gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas atliekančių darbuotojų darbdaviai – įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai“, – teigta pranešime.

Tai energetikos, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, viešosios tvarkos ir vidaus saugumo užtikrinimas, susisiekimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimas.

Gyvybiškai svarbi valstybės funkcija – valstybės funkcija, kurios neatliekant kyla grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui bei stabilumui. Tai energetikos, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, viešosios tvarkos ir vidaus saugumo užtikrinimas, susisiekimo, komunalinių ir kitų paslaugų teikimas.

Izoliacija trumpėja

SAM viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sakė, kad Lietuva yra tarp tų Europos šalių, kurios susitrupino izoliaciją iki septynių dienos kontaktą turėjusiems žmonėms ir sergantiems lengva forma.

Viceministrė tikino, kad dirbti teks nurodytų sričių specialistams tik tuomet, kai bus nustatyta, jog kitaip nėra įmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų.

„Jeigu žmogus nesutinka, niekas jo priversti negali. Tiesiog darbdavys turi įsivertinti, turime dabar tą laiką, kai darbdaviai aptaria, kaip galėtų būti. Pats darbuotojas turėtų pagalvoti apie tai ir atsisakyti nedarbingumo, nes niekas kitas už jį to padaryti negalėtų“, – kalbėjo A.Bilotienė Motiejūnienė.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat teigė, kad jau dabar su darbuotojais tokios galimybės aptariamos.

„Svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų darbdaviai turi sudaryti tipinių pareigybių, grupių arba vardinius darbuotojų sąrašus, kurie turės vykdyti tas funkcijas, iš anksto aptarus su darbuotoju“, – sakė ji.

Nedarbingumo lapelį išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, jeigu tai dėl izoliacijos. Jeigu patvirtintas ligos atvejis, tuomet jau šeimos gydytojas.

„Turėjus kontaktą privaloma izoliuotis tik šeimos nariams, tik kartu gyvenantiems asmenims, jeigu jie nėra kritinių tarnybų darbuotojai.

Jeigu kontaktas buvo socialinėje aplinkoje, darbe, tuomet izoliuotis nėra privaloma, nors rizika užsikrėsti ir infekciją platinti lieka, todėl nustatytos papildomos rekomendacijos, papildomos infekcijų valdymo priemonės.

Tai yra, rekomenduojama riboti žmonių, su kuriais bendraujama, skaičių, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu tokios galimybės nėra, tuomet bendraujant su kitais žmonėmis būtinai dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių. Ir testuotis savikontrolės greitaisiais antigeno testais tris kartus“, – sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė.

Jeigu sąlytį turėjo žmogus, vykdantis valstybei svarbias funkcijas, ir negalintis atlikti darbo nuotoliniu būdu, izoliavimo tvarka jiems kita: kritinių tarnybų darbuotojai privalo izoliuotis, jeigu turėjo kontaktą su užsikrėtusiu šeimos nariu arba išskirtiniais atvejais, jeigu turėjo ypatingai didelės rizikos kontaktą darbe, kai kontaktuojama su užsikrėtusiu asmeniu vieno metro atstumu keturias valandas uždaroje patalpoje.

Tačiau atėjus situacijai, kai darbuotojų trūktų, kritinių tarnybų darbuotojai gali nesiizoliuotis.

Jeigu kontaktas turėtas šeimoje, tai šeimos nariams reikia izoliuotis nuo tos dienos, kai patvirtintas teigiamas PGR arba antigeno testas, atliktas laboratorijoje.

Jeigu kontaktas darbe tais išskirtiniais atvejais, kurie paminėti, tuomet izoliuotis reikia septynias dienas nuo paskutinio turėti kontakto su užsikrėtusiu asmeniu.

Nedarbingumą išduos ir šeimos gydytojai, ir NVSC

NVSC atstovė Greta Gargasienė teigė, kad darbdavys turės informuoti apie tai, kurie darbuotojai yra kritiškai svarbūs ir jiems izoliacija negali būti taikoma.

„Į NVSC turi privalomai kreiptis tik tie žmonės, kurie keliavo, kuriems skirta privaloma izoliacija ir jiems reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, būnant šitoje izoliacijoje.

Arba asmenys, kurie bendravo su sergančiu asmeniu, kartu gyvenantys ir jiems reikia nedarbingumo pažymėjimo. Tačiau didžiausias dėmesys būtų, jeigu žmogus turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, jie neturėtų prašyti nedarbingumo pažymėjimo, nes jeigu asmuo dirba, jam nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduodamas“, – teigė G.Gargasienė.

Jeigu suserga vaikai mokykloje, tuomet tėvai irgi turėtų kreiptis dėl nedarbingumo į šeimos gydytoją.

Kreiptis nereikėtų, jeigu COVID-19 liga dar šeimos nariui nepatvirtinta, kadangi nebus galima jo išduoti. Užsikrėtęs asmuo pildydamas anketą nurodo, kada jam nustatyta liga, tai ir bus ta data, nuo kada skaičiuojama izoliacija kartu gyvenantiems asmenims, kuriuos tas pats žmogus privalo nurodyti.