Už D.Mikutienės pasiūlymą balsavo 63, prieš – 27, susilaikė 17 Seimo narių.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymą buvo planuota priimti ketvirtadienį, tačiau priėmus D.Mikutienės pataisą, parlamentarai nebežinojo, kaip toliau elgtis, todėl priėmimą atidėjo iki kito posėdžio.
Už liberalesnį dirbtinio apvaisinimo reglamentavimą pasisakanti parlamentarė Agnė Zuokienė teigė, kad D.Mikutienės pataisa pakeitė įstatymo esmę, todėl projektą dar kartą turi apsvarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK).
Po balsavimo socialdemokratas Vytenis Andriukaitis posėdžiui pirmininkavusią parlamento vadovę Ireną Degutienę apkaltino šališkumu. Už liberalesnį įstatymo variantą pasisakantis socialdemokratas pasišaipė iš kolegų. „Kartais būna taip, jog žmogus 50 metų lieka embrionu“, – pareiškė jis.
SRK buvo siūlęs Seimui leisti sukurti iki dešimties embrionų ir leisti juos šaldyti. Šis įstatymo variantas vadintas kompromisiniu. Parlamentarė A.Zuokienė pabrėžė, kad pagal kompromisinį įstatymo variantą, nebūtų eksperimentuojama moters sveikata. Anot jos, uždraudus embrionų šaldymą dirbtinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų norinti moteris bus tris kartus daugiau stimuliuojama hormonais.
Tačiau D.Mikutienė pabrėžė, kad žmogaus gyvybė užsimezga susijungus dviem ląstelėms, ir tą gyvybę reikia saugoti. „Negalima leisti užšaldyti gyvybės. Apsispręskite pagal savo sąžinę“, – parlamentarams kalbėjo „darbietė“.
Jos pusėn stojo konservatorius Rimantas Jonas Dagys: „Jeigu siūlote užšaldyti embrioną, gal pabandykite užsišaldyti patys, pažiūrėsime, kokios bus pasekmės. Jeigu tai leisime, mes leisime rinktis žudyti, ar nežudyti. Įžvelgiu vienintelį oponentų interesą – komercinį.“
Kita konservatorė Vida Marija Čigriejienė parlamentarų klausė, už ką jie baudžia vaikų negalinčią susilaukti moterį. „Jūs baudžiate ją už tai, kad ji ryžtasi dirbtinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų, atimate iš jos paskutinį šansą. Visas pasaulis leidžia embrionų šaldymą, o mes kažkodėl norime grįžti į XVI amžių“, – pabrėžė ji. Anot V.M.Čigriejienės, priėmus konservatyvų įstatymo variantą, jis apskritai neveiks.
A.Zuokienė vėliau žurnalistams teigė, kad Bažnyčia ir daugelis parlamentarų gina farmacininkų interesus. Pasak jos, pacientai iš Lietuvos dirbtinio apvaisinimo procedūras atliks Latvijoje arba Estijoje. „Jei kitais metais nebūtų rinkimų, būtų kitaip balsavę. Galėčiau net išvardinti tuos, kurie sakė, kad jeigu ne rinkimai, balsuotų kitaip", – pabrėžė ji.
Seimo vadovė I.Degutienė tikino, kad ne visi vienodai suvokia, kas yra gyvybė ir kada ji prasideda.
„Tikrai galima priimti kompromisinį variantą, kuriame būtų ir gyvybės apsauga, ir nenukentėtų žmonės, kurie šiandien yra nevaisingi, kurie nori vaikų pagalbinio apvaisinimo būdu. Aš pati esu medikė, puikiai žinau, kada prasideda gyvybė ir visada laikiausi nuostatos, kad niekada nebūsiu už jokios gyvybės naikinimą“, – pabrėžė ji.
Paklausta, ar nesutarimai dėl įstatymo labiau paremti vertybėmis, ar kieno nors interesų gynimu, I.Degutienė sakė, kad „yra ir to, ir to“.