Kontrolierė pradėjo tyrimą po to, kai buvo gautas skundas dėl vienos „Lietuvos pašto“ darbuotojos veiksmų. Pareiškėja tvirtino, kad jos pilnametis intelekto negalią (Dauno sindromą) turintis sūnus nebuvo aptarnautas viename Kauno pašte. Jo darbuotoja atsisakė išmokėti šalpos pensiją, nors jis pateikė savo galiojantį pasą ir nėra pripažintas neveiksniu.
„Lietuvos pašto“ pateiktuose atsakymuose teigiama, kad šiuo atveju asmens su negalia pasas buvo be parašo, todėl darbuotoja nebūtų galėjusi sutikrinti asmens parašo pase ir asmens parašo ant išmokos išmokėjimo kvito, kurį privaloma pasirašyti. Jį atlydėjusi mama nebuvo įteisinusi globos, taip pat nebuvo sūnaus įgaliota pasirašyti vietoje jo.
Tačiau pareiškėja skunde nurodė, kad jos sūnus „pasirašo visus reikalingus dokumentus“, todėl būtų galėjęs pasirašyti ir šįkart. Be to, sūnus tokiu būdu „Lietuvos pašte“ iki tol atsiimdavo šalpos pensiją be jokių kliūčių, o jo pasas išduotas įstatymų nustatyta tvarka.
Kaip pagrindinę kliūtį išmokėti šalpos pensiją „Lietuvos paštas“ nurodė situaciją, kai nebuvo įmanoma sutikrinti asmens parašo ant paso ir ant išmokos gavimo kvito. Tačiau atvejį ištyrusi kontrolierė A.Skardžiuvienė pabrėžė, kad parašų sutikrinimo pareiga nenumatyta nei išmokų tvarkos apraše, nei tarp „Lietuvos pašto“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sudarytose sutartyse. Juose numatytas tik įpareigojimas, kad išmoką gaunantis asmuo pasirašytų kvite.
Kaip pagrindinę kliūtį išmokėti šalpos pensiją „Lietuvos paštas“ nurodė situaciją, kai nebuvo įmanoma sutikrinti asmens parašo ant paso ir ant išmokos gavimo kvito.
„Tai, kad pase nėra asmens parašo, neturėtų būti kliūtis asmeniui su negalia savarankiškai atsiimti jam priklausančią šalpos pensiją „Lietuvos pašto“ skyriuose. Tuo tarpu bendrovės pateiktą alternatyvų sprendimą, siūlant oficialiai įgalioti kitą asmenį, vertinčiau kritiškai. „Lietuvos paštas“ nėra įgaliota spręsti atvejų dėl būtinybės asmenims, besikreipiantiems dėl išmokų gavimo, turėti globėją ar įgaliotą asmenį“, – teigia kontrolierė.
A.Skardžiuvienė nusprendė, kad bendrovė neužtikrino Lygių galimybių įstatymo pareigos visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas ir tokiu būdu sudarė sąlygas netiesiogiai diskriminuoti asmenį, turintį negalią.
