ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusios diskusijos metu atkreipus dėmesį į tai, kad skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų yra didelis, pastebėta ir tai, kad daug iššūkių patiria regionai, būtent jie gyventojų netenka sparčiausiai. Tačiau į tai, ar regionus galima išgelbėti, diskusijos dalyviai žiūrėjo skirtingai.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis tvirtino, kad Lietuva turi pripažinti, kad tampa „dviejų su puse miesto“ ekonomika, nors regionų politikai su tuo nesutiks.
„Politikai, kurie rinkti vietose, niekada nepripažins problemos. Pas juos visada viltis triumfuoja proto atžvilgiu. Jie visada temps europines lėšas, trinkelėm klodami gatves, tvarkydami viešąsias erdves miesteliuose, kurie nyksta, yra užkalinėjami, tampa vaiduoklių miestais. Reikia labai didelės valios pripažinti faktą, kad Lietuva virsta į dviejų su puse miestų ekonomiką. O visa likusi dalis – vis didėjantis pensionatas. Ir čia nelabai ką įmanoma padaryti“, – sakė R.Kuodis.
Reikia labai didelės valios pripažinti faktą, kad Lietuva virsta į dviejų su puse miestų ekonomiką. O visa likusi dalis – vis didėjantis pensionatas. Ir čia nelabai ką įmanoma padaryti.
Pasak jo, kovojant su demografine krize ir skatinant darbo vietų kūrimą verta koncentruotis būtent į didžiuosius miestus, nes vidinė migracija – mažesnė blogybė negu emigracija.
„Pažiūrėkite, Vilnius beveik neprarado gyventojų nuo sovietinių laikų. Ir matote, kiek čia paklausos, kaip klesti verslai, restoranuose nėra vietų ir panašiai. Iš tikrųjų viena iš strategijų, aišku, politiškai sunkiai įmanoma, yra pabandyti išgelbėti ir sustiprinti tai, kas yra. (…) Vilnius, Kaunas, ir dar pusė miesto, nepasakysiu, kas tai bus – miestai varžosi dėl išgyvenimo. Vieniems geriau sekasi, turime gerų pavyzdžių, kaip miestai sugeba atrasti save. Turbūt verta daugiau koncentruotis į darbo vietų kūrimą didžiuosiuose miestuose ir aplink juos. Kai kurie miestai, miesteliai aplink Vilnių, Kauną, tarkime, Molėtai, jau pozicionuoja save kaip miegamuosius rajonus“, – sakė R.Kuodis.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, Vilniaus pajamų vidurkis jau yra didesnis už ES pajamų vidurkį, todėl natūralu, kad šis miestas traukia jaunimą iš regionų studijuoti ir dirbti. „Turime dvi Lietuvas ekonomine prasme ir politikams iškyla dilema – ar bandyti gelbėti regionus, ar koncentruoti tuos pinigus į gyvybingas vietas“, – sakė R.Kuodis.
Į tai reaguodamas ekonomistas, konsultantas investicijų klausimais Paulius Kunčinas siūlė nepriešinti regionų ir Vilniaus ir mokytis iš gerosios patirties kitose šalyse. Pasak jo, Lietuvoje vertėtų gerinti infrastruktūrą, kad iš kuo daugiau vietų būtų galima pasiekti didžiuosius miestus.
„Jei pasižiūrėsite į Ciurichą, Edinburgą, Mančesterį ar Londoną, pasaulyje vyksta metropolio kūrimas. Ir čia viena pagrindinė sąlyga yra susisiekimas. Lietuvoje mes turime visai neblogą infrastruktūrą. Geležinkelis pasiekia beveik visą Lietuvą, tik reikia, kad jis judėtų greičiau, kad būtų geri tvarkaraščiai. (…) Vienas iš strateginių būdų – susitarti investuoti į infrastruktūrą, į geležinkelius. Dienos gale aš nenoriu gyventi Vilniuje. Čia yra brangiau, aš noriu būti arti gamtos. Aš noriu būti šalia Vilniaus, bet labiau norėčiau gyventi Kaišiadoryse“, – sakė P.Kunčinas.
Vyriausiasis „Danske Bank“ ekonomistas Rokas Grajauskas irgi siūlė nenurašyti regionų, bet pripažino, kad žmonės keliasi ir kelsis į miestus. Anot jo, didelė regionų problema yra netinkamai skirstomos investicijos – investuojama į miestų aikščių tvarkymą ar žvyrkelių tiesimą, bet ne į darbo vietų kūrimą ir išsilavinimą.
„Mūsų banko neseniai atlikta apklausa parodė, kad regionuose pagrindinis trukdis verslo plėtrai yra darbo jėgos trūkumas.
Regionuose pagrindinis trukdis verslo plėtrai yra darbo jėgos trūkumas.
Nepaisant to, kad regionuose nedarbas yra gana aukštas, ten pagrindinė problema yra ta, kad žmonės neturi pakankamai įgūdžių, kurių reikia darbo rinkoje, kurių prašo įmonės. Čia yra profesinio mokymo problema: jei mes norime palaikyti bent šiek tiek gyvybės regionuose, mes turime siekti pritraukti gamybines investicijas. Kad jos ateitų, reikia techninių, inžinerinių įgūdžių, kompetencijų. Šiandien jei pažiūrėtume, ką profesinio ugdymo mokyklos moko regionuose, tai daugiausia yra absoliučiai rinkai neaktualios specialybės“, – sakė R.Grajauskas.
Taip pat, pasak R.Grajausko, Lietuva turėtų daugiau lėšų skirti žmonių, kurie neturi darbo, perkvalifikavimui.
Pokalbio metu išsakyta ir daug kitų idėjų. Ekonomistas Linas Kliukas kalbėjo apie būtinybę sprendžiant demografinę krizę ne tik stabdyti emigraciją, bet ir kurti efektyvią bei kontroliuojamą imigracijos sistemą. Jis kvietė lengvinti studentams iš užsienio sąlygas pasilikti Lietuvoje, keisti aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio taikomus reikalavimus ir mažinti biurokratijos naštą investuotojams.
R.Kuodis pastebėjo, kad viešasis sektorius patiria identiteto krizę, nes viešajam sektoriui priskirtų funkcijų skaičius nėra adekvatus finansavimui, todėl daug sričių – švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga – finansuojama nepakankamai. Be to, pasak jo, daugelio lietuvių sąmonėje tarp realybės ir lūkesčių egzistuoja didžiulė skirtis.
P.Kunčinas kvietė siekti nacionalinio susitarimo dėl demografijos problemos sprendimo, panašaus, koks egzistavo stojant į ES ir NATO. Jis išdėstė vienuolika aspektų, kurie, pasak jo, turėtų tapti tokio susitarimo esme: plėtros strategijos parengimas, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, pensijų kėlimas, nuosekli šeimos politika, investicijos į mokslą, nuosekli komunikacija, dvigubos pilietybės įteisinimas, imigracijos politikos tobulinimas, už demografiją atsakingos institucijos paskyrimas, piliečių sąmoningumo ugdymas.
Laikinai pareigas einanti KTU rektorė doc. dr. Jurgita Šiugždinienė siūlė pereiti prie europinio studijų modelio mažinant studijų trukmę, kurti anglakalbę, užsienio studentams palankią aplinką, peržiūrėti stipendijų ir paskolų sistemą, kad jas būtų galima pradėti grąžinti ne po metų, skirti daugiau dėmesio užsienio studentų pritraukimui.
Psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras pabrėžė, kad emigracija – ne tik prastos visuomenės sveikatos būsenos simptomas, bet ir vaistas nuo jos: jis pastebėjo, kad „emigruoti – sveikiau negu nusižudyti ar prasigerti“. Jis kvietė taisyti nuo sovietmečio užsilikusias ydas sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemose, daugiau pasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis, nebijoti priimti europinių vertybių.
Diskusiją apibendrinęs jos moderatorius KTU Europos instituto direktorius Vygaudas Ušackas pažymėjo, kad politinė valia ir bendradarbiavimas yra svarbiausia įgyvendinant bet kokius pasiūlymus.
„Tol, kol neatsiras politinės atsakomybės aukščiausiame lygmenyje, ar tai būtų ministras, ar premjeras, ar ministras be portfelio, užtikrinant horizontalų sprendimų priėmimą panašiai kaip įgyvendinant stojimo į ES procesą, stebėjimo ir įgyvendinimo prasme ko nors pasiekti bus labai sunku. Buvo daug pasiūlymų pateikta – nuo šeimos politikos, tarpusavio pagarbos ir dorovės kaip aukščiausios gairės iki mokestinės aplinkos įstatymų tobulinimų tvarkos, aukštojo mokslo tobulinimo tvarkos. Visa tai yra labai sudėtinga ir bus galima įgyvendinti, tik jei mes parodysime politinę valią, prisiimsime atsakomybę ir strateginę discipliną“, – sakė V.Ušackas.
