Penktadienį tokios mintys skambėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), kur politologai vertino rinkėjų elgesį 2016 metų Seimo rinkimuose.
„Lietuvoje Seimo rinkimai daug ką nustebino. Apie tai šiandieną ir kalbėsime“, – metinę politologų konferenciją pradėjo VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
A.Ramonaitė: S.Skvernelis – tobulas premjeras
Politologė Ainė Ramonaitė skaitydama pranešimą rinkiminius procesus Lietuvoje lygino su Lenkija ir Vengrija.
„2015-aisiais [Lenkijoje] buvę kairieji neperėjo barjero. Klausimas, ar jie išliks kaip politinis žaidėjas, ar nenutiks taip, kad po šių rinkimų socialdemokratų nereikės?“ – klausė A.Ramonaitė.
2015-aisiais [Lenkijoje] buvę kairieji neperėjo barjero. Klausimas, ar jie išliks kaip politinis žaidėjas, ar nenutiks taip, kad po šių rinkimų socialdemokratų nereikės?
Anot mokslininkės, Lenkijoje iškilęs tautinis komunizmas, su Teisės ir teisingumo partija priešakyje, yra natūrali komunistinio režimo pasekmė.
„Jeigu pažiūrėsime į Lietuvą, pas mus taip pat buvo tautinis komunizmas. Jo pasekmė – pokomunistinė dabartinė Lietuvos socialdemokratų partija tapo viena iš svarbiausių veikėjų, tačiau konkurencinė erdvė pas mus buvo sukonstruota kitaip nei Lenkijoje ar Vengrijoje“, – sakė A.Ramonaitė.
Remdamasi Zenonu Norkumi, A.Ramonaitė teigė, kad Rolando Pakso atėjimas į prezidentus ir partijos sukūrimas rodė tendenciją link dešiniojo populizmo.
„Tačiau, kadangi jis apkaltos būdu buvo pašalintas ir nustumtas į užribius, dešiniojo populizmo vietoje atsirado kairysis – kaip Darbo partija, – politinius procesus vertino mokslininkė. – Ką matome dabar?
Kad Darbo partija neperžengė 5 procentų barjero ir vietoje jos atėjo kažkoks konservatyviosios dešinės partijos analogas. Ar šie rinkimai reiškia, kad pasivijome Lenkiją ir tapome į ją panašūs?“
LVŽS panašūs į socialdemokratus
Vertindama tinklalapyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Manobalsas.lt paskelbtus politikų atsakymus į vertybinius klausimus, A.Ramonaitė teigė, kad partijos veidai – pirmininkas Ramūnas Karbauskis, ne pirmą kartą į Seimą patekusi Rima Baškienė ir kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijus Veryga – pagal vertybes yra konservatyviojoje kairėje, tačiau paskirtasis premjeras S.Skvernelis yra visai kitur – pačiame centre.
Tobulas premjeras – koaliciją galėtų sudaryti su visais.
„Tobulas premjeras – koaliciją galėtų sudaryti su visais“, – tvirtino A.Ramonaitė.
Kaip ir S.Skvernelis, taip ir kiti vieni ryškiausių partijos narių Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vytautas Bakas, Dovilė Šakalienė, Viktoras Rinkevičius, Virgilijus Poderys, Tomas Tomilinas, Virginijus Sinkevičius vertybiškai yra nutolę nuo pagrindinių partijos veidų ir atsidūrę liberaliojoje pusėje. Dėl šių priežasčių A.Ramonaitė abejoja, ar LVŽS galima vertinti kaip radikalios dešinės partiją.
„Jei tai būtų radikalios dešinės partija ar ji būtų leidusi reikšti asmenines pažiūras Manobalse.lt?“ – svarstė politologė.
A.Ramonaitės teigimu, tiek ekonominių, tiek moralinių vertybių požiūriu LVŽS panašūs į socialdemokratus – pagal ekonomines pažiūras „valstiečiai“ labiau linkę į kairę, bet ne tiek kiek „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
„Tautinis komunizmas lėmė gyventojų struktūrą, kuri turi polinkį į radikalią dešinę. LVŽS elito negalima būtų vadinti radikalios dešinės atitikmeniu. Jie laimėjo ne dėl ideologinių motyvų“, – konstatavo A.Ramonaitė ir pridūrė, jog Lietuvos piliečiai kiekvienų rinkimų metu balsuoja nenuosekliai.
„Visi jie vienodi“
Kitą pranešimą skaičiusi VU TSPMI politologė Ieva Petronytė vertino priešrinkiminių skandalų įtaką Seimo rinkimų rezultatams. Ji akcentavo Eligijaus Masiulio, buvusio Liberalų sąjungos pirmininko, kyšininkavimo skandalą ir „auksinių šakučių“ bei „Vijūnėlės dvaro“ skandalus, susijusius su socialdemokratais.
Iš pradžių ji pristatė Lietuvos gyventojų apklausą, pagal kurią kaip labiausiai rinkėjų vertinamos buvo išskirtos moralinės vertybės, pavyzdžiui, sąžiningumas.
„Atrodo, kad Lietuvoje skandalai turi turėti didelę įtaką“, – iš apklausos rezultatų sprendė I.Petronytė.
Tačiau liberalams šie rinkimai tapo vieni sėkmingiausių, o ir socialdemokratai galiausiai atsidūrė valdančiojoje koalicijoje.
Skandalai [rinkėjus] atstumia nuo politinio gyvenimo.
„Skandalai [rinkėjus] atstumia nuo politinio gyvenimo“, – tvirtino politologė ir vardijo skandalų pasekmes. Tai – nusivylimas partijomis, kuris „persimeta“ nuo vienos politinės jėgos prie kitos, nepasitikėjimas institucijomis, pavyzdžiui, Seimu ir neaktyvumas rinkimuose.
Kodėl rinkėjai balsuoja už skandaluose įklimpusias partijas? Todėl, nes: žmonės užsimiršta, skandalingos informacijos nelaiko svaria arba visas politines jėgas bei pačius politikus vertina kaip vienodus.
„Tikiuosi, kad politinio suvokimo situacija šiek tiek keisis“, – vylėsi mokslininkė.
Skandalai – pačiu laiku
„Skandalo esmė – savalaikiškumas. Jeigu E.Masiulio skandalas būtų kilęs prieš pat rinkimus, poveikis būtų didesnis“, – vėliau I.Petronytės pranešimą įvertino Vytauto Didžiojo universiteto politologas Mindaugas Jurkynas.
Politologas Mažvydas Jastramskis tęsdamas konferenciją įvertino šiuose rinkimuose dalyvavusių piliečių aktyvumą bei partijų pasirodymą apygardų ir apylinkių lygmenyse.
„Lietuvos kontekste įprastai teigiama, kad didesnis aktyvumas nenaudingas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionims demokratams, o naudingesnis kairės partijoms – Darbo partijai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir socialdemokratams“, – teigė jis.
Anot M.Jastramskio, aktyvumo svyravimai, vertinant 2008–2016 metų rinkimų rezultatus, yra minimalūs.
„Dažniau į rinkimus ateina tie, kurie labiau išsilavinę, yra politiškai angažuoti, turintys partinę tapatybę“, – tvirtino VU TSPMI dėstytojas ir pridūrė, jog Vilniuje ar didmiesčiuose gyvenančių rinkėjų struktūra yra kiek kitokia nei gyvenančių provincijoje. Be to, rinkėjų aktyvumo poveikį lemia kontekstas – tiek vieta, tiek rinkimų taisyklės – kaip vyksta rinkimai.
Didesnis aktyvumas – daugiau balsų dešiniesiems
Vertindamas 2016-ųjų Seimo rinkimų rezultatas, M.Jastramskis neįžvelgė koreliacijos tarp rinkėjų aktyvumo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gautų balsų. Kitokias išvadas mokslininkas padarė apie konservatorių ir „Tvarkos ir teisingumo“ partiją.
„Kylant aktyvumui, balsų skaičius, kurį gauna Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, didmiesčiuose didėja. Su „Tvarka ir teisingumu“ yra atvirkščiai – balsų skaičius tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje didėjant aktyvumui krenta žemyn“, – konferencijos metu teigė politologas.
Anot M.Jastramskio, geresni dešiniųjų pasirodymai Vilniuje yra susiję su didesniu aktyvumu tiek Seimo, tiek savivaldos rinkimuose: „Kita vertus, mes nerandame įrodymų, kad didesnis aktyvumas daugiamandatėje (apygardoje – aut. past.) būtų palankesnis centristinėms kairiosioms, ar populistinėms partijoms“.
„Jeigu pasitvirtina, kad rinkimų taisyklės įsiterpia kaip veiksnys, kuris koreliuoja taip, kad didesnis aktyvumas daugiamandatėje (apygardoje – aut past.) konservatoriams naudingas, bet nenaudingas antrajame ture, šioje vietoje aš nelabai pavydžiu partijos strategams, nes jie tampa strategijos įkaitais – nori laimėti daugiamandatėje, reikia daugiau rinkėjų, nori laimėti antrajame ture, reikia, kad jų ateitų kuo mažiau. Tiesą sakant – galvosūkis“, – apibendrino M.Jastramskis ir paminėjo, jog vertėtų atlikti daugiau antrojo Seimo rinkimų turo tyrimų.
Jaunimui reikia pasitempti
„Šiuose rinkimuose dalyvavo daugiau nei 2,5 mln. piliečių. Antrajame rinkimų ture turėjome mažesnį rinkėjų aktyvumą. Pirmajame ture aktyviausi buvo 65–74 metų rinkėjai. Lyginant su 2012 metais rinkėjų aktyvumas II-ajame ture buvo 3 procentais didesnis“, – M.Jastramskio mintis tęsė Laura Matjošaitytė.
Politologė, piešdama Vilniaus rinkėjo portretą, akcentavo, jog į šio miesto rinkėjų sąrašus moterų pakliuvo daugiau, o vilniečiai vyrai iki 24 metų buvo patys neaktyviausi.
„Aktyviausios moterys buvo nuo 35 iki 44 metų“, – teigė L.Matjošaitytė.
Kituose didžiuosiuose miestuose rinkimų sąrašuose taip pat dominavo moterys.
L.Matjošaitytė nepamiršo atkreipti dėmesio ir į jaunimą. Jis, lyginant su 2012 metais, II-ajame Seimo rinkimų ture balsavo žymiai pasyviau.
„Matome, kad jaunimas visgi turėtų pasitempti“, – konstatavo tyrėja.
Politologai pranešimus skaitė metinės konferencijos „Rinkimų metai: išbandymas valdžiai ar demokratijai?“, remiamos Konrado Adenauerio fondo, metu.