Vilniaus rajone, netoli Naujosios Vilnios, kuriasi naujas miesto kvartalas. Būtent čia miesto savivaldybė nori pavadinti 15 ar 16 naujų gatvių Kovo 11-osios akto signatarų vardais. Tačiau miesto valdžia tokį sumanymą atidėjo, nes pasiūlymu abejoja dalis Vilniaus politikų.
„Šiuo atveju ne nuo visų signatarų mirties datos yra praėję dešimt metų ir dėl to tai sukėlė šiek tiek diskusijų tarybos komitetuose ir mes tą klausimą tiesiog buvom paprašyti atidėti tiesiog kitam svarstymui“, – komentavo Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos narė Rūta Matonienė.
Pavyzdžiui, Algirdo Mykolo Brazausko atminimas įamžintas suteikiant jo vardą mokyklai Kaišiadoryse ar Kauno hidroelektrinei. Vilniaus miesto taryboje daug diskusijų sukėlė signatarų veikla sovietinės okupacijos metais. Pavyzdžiui, signatarų Vladimiro Beriozovo ar Jokūbo Minkevičiaus.
„Man tai iš viso juokingai skamba šito klausimo iškėlimas. Jeigu mes šitaip renkamės, tikrai toli niekur nenueisime. Kai J. Minkevičius dirbo tose struktūrose, jis buvo jaunas – jam buvo 18 ar 20 metų. Valstybė atkurta, kai jis buvo brandžiame amžiuje ir, manau, šitų dalykų negalima taip dėti ant lėkštutės, kaip dabar yra padedama. Vadovaujantis būtent šituo principu, iškyla klausimas ir dėl partizanų“, – teigė Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė.
V.Landsbergis nepritaria
Vienas iš Kovo 11-osios signatarų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis, sako, kad toks signatarų pagerbimas nėra reikalingas ir siūlo juos įamžinti pavadinant vieną gatvę.
„Kai kurie buvo išrinkti, bet buvo išvažiavę į Maskvą, jų per tą balsavimą jau nebuvo, nes traukinys jau buvo išvažiavęs, darbotvarkė užsitęsė. Vienu žodžiu, čia yra visokių tokių dalykų, kurių neverta net nagrinėti po vieną, imant po vieną atskirai
Bus ir nesutarimų, ir ginčų, ir nervų gadinimo ir, galų gale, kažkokio nervų gaišinimo dėl visai antraeilio dalyko [...] – ar dar 130 pavardžių kur nors išbarstyti po Vilniaus miestą. Mano pasiūlymas būtų vieną gatvę, gražią, svarbią, ne kokiame nors užkampyje, pavadinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrėjų gatve. Žodis signataras ir semantiškai, prasmės požiūriu, yra klaidinantis“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Specialistai pritaria, kad gatvių signatarų vardais vadinti nereikėtų. Jie siūlo jų atminimą įamžinti kitais būdais, pavyzdžiui, atminimo lentelėmis. Viena tokių Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, jau įamžina signataro Kazimiero Antanavičiaus atminimą.
„Jeigu yra pasiūlymas kažką įvertinti, renkama medžiaga, įvertinamas kontekstas, visa kita, bet mes Klaipėdoje esame susitarę, kad žmonių vardais gatvių neįvardinsim, išskyrus tokius labai išskirtinius atvejus, todėl esame sugalvoję kitokių būdų, kaip tą žmogų prisiminti.
Vienas iš tokių – padaryti pėdą – į varį yra įminama pėda ir tai reiškia, kad jis pripėdavo Klaipėdą. Antras dalykas – mes kabiname atminimų lentas, kur gyveno, kur dirbo, arba [pažymimas] namas, kur toje vietoje stovėjo ir yra nugriautas“, – komentavo Klaipėdos visuomenės ir politinis veikėjas dr. Vytautas Čepas.
Vilniaus miesto taryba į kitą posėdį rinksis po kelių savaičių, kur vėl svarstys gatvių pavadinimų klausimą. Vilniuje, Kairėnuose, jau yra vieno iš kovo 11-osios signatarų – Česlovo Kudabos – gatvė.
