Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vykusioje diskusijoje apie liberalizmo perspektyvas aptartas verslo ir politikos santykis Lietuvoje.
Laisvos rinkos instituto (LRI) atlikto tyrimo duomenimis, didžioji dalis lietuvių mano, kad verslas „privalo kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius“.
Instituto vadovo Ž.Šilėno teigimu, požiūris, kad verslas išnaudoja žmones, yra būdingas posovietinėms valstybėms. Jis pastebėjo, kad lietuviai labai nori būti verslininkais, nes „asocijuoja tai su statusu visuomenėje, prabanga, turtu“.
Tiesa, paklausus, kas iš lietuvių iš tiesų ketina tapti verslininkais per pastaruosius metus, skaičiai gerokai sumažėja. Daugelis baiminasi rizikos, valdžios reguliavimo arba nežino, nuo ko pradėti.
„Amžina kova tarp politikų ir verslininkų: kurie pavaizduos vienas kitą tamsesnėje šviesoje“, – Lietuvos situaciją apibendrino Ž.Šilėnas.
„Kiek žmonių, partijų dabar Lietuvoje kuria mintį, kaip sumažinti verslui mokesčius, palengvinti žmogui veiklos sąlygas, ir kiek dabar tokių politinių jėgų, kurios žiūri, kokius naujus mokesčius įvesti?“ – retoriškai klausė jis.
R.Lopata: „Reikėtų situaciją deeskaluoti“
Profesorius Raimundas Lopata teigė, kad verslininkams nerimą ypač kelia tendencija, kad atsiranda priešprieša tarp visuomenės ir verslininkų. „Reikėtų situaciją deeskaluoti. Jaučiama tam tikra įtampa. Ta nuotaika, kurią jaučia verslininkas, neatrodo pozityvi“, – kalbėjo R.Lopata, svarstydamas, kad iniciatyvos šiuo klausimu turėtų imtis politikai.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas priminė bandymus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kurti Ūkio partiją, tačiau jie baigėsi baime, kad žmonės nebalsuos už verslininkus.
„Dabar mes matome kokią situaciją? Turime partiją, kurią subūrė verslininkas“, – pastebėjo jis, turėdamas galvoje Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą, vadovaujamą Ramūno Karbauskio.
„Nacionalinis verslas neturi bendruomeniškumo geno, mes nesugebame net tarpusavyje sutarti. Kol verslas neturės to geno, nesusės tarpusavyje ir nesutars dėl esminių klausimų, tai ką kalbėti apie sutarimą su visuomene?“ – retoriškai klausė jis.
Ragina nedemonstruoti turto
Paklaustas apie Viktoro Uspaskicho Darbo partijos sėkmę, D.Arlauskas pastebėjo, kad ši partija pasirinko protingą lozungą – kursime darbo vietas. Jo manymu, žmonės nemėgsta verslininkų, tačiau laukia iš jų iniciatyvų.
„Mūsų problema yra ir turto demonstravimas. Skandinavams svarbus žodis, o mums vaizdas“, – apibendrino jis, ragindamas nedemonstruoti turto, kuris nebūtinai atitinka tikrosios verslininko sėkmės.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pabrėžė, kad prie neigiamo verslo įvaizdžio prisideda ir žiniasklaida. Jo manymu, žiniasklaidos, verslo ir politikos susitikimų turėtų būti daugiau.
„Turėtume suvokti, kad yra ne tik verslas ir politika, bet yra ir tie, kurie bando atvaizduoti tą santykį. Jei kuriam nors merui ar ministrui tenka nuolat aiškintis, kodėl jis susitiko su verslo atstovais, tai žinoma, kad jis galiausiai taps atsargus ir išvis nenorės susitikti“, – teigė A.Avulis, ragindamas atviriau bendrauti su žiniasklaidos atstovais.
„Aš galbūt vienas iš daugiausia su žiniasklaida bendraujančių verslininkų, bet daugelis atsisako ir tada atsiranda interpretacijų“, – darė išvadą jis.
„Blogos naujienos žymiai geriau eina nei blogos. Kuo mes dažniau bendrausime, tuo bus mažiau vietos toms blogoms naujienoms“, – pastebėjo A.Avulis.
Mato problemas ir švietime
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pripažino, kad didžioji dalis mokytojų ir mokyklų dar išliko sovietinės ir vadovaujasi sovietiniu požiūriu į verslą.
„Ekonomikos mokymas yra gana fragmentiškas, neprofesionalus, jis negali duoti plataus ekonomikos vaizdo“, – sakė direktorius ir pridūrė, kad čia atsiskleidžia jaunų pedagogų stygius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pabrėžė, kad požiūris į verslą ir naujoves lietuvių gretose visada buvo labai atsargus. Jis ragino perskaityti Gedimino Kulikausko knygą „Lietuvio kodas“, kurioje puikiai apibrėžtas lietuviškas mentalitetas.
„Iš esmės požiūris yra skeptiškas į tai, ką darome bendrai kartu. Pridėtinės vertės kūrimas lietuvio dvasinėje šerdyje nėra visai priimtinas dalykas“, – kalbėjo jis.
R.Dargis išskyrė keturis verslininko tipus Lietuvoje: sovietinius spekuliantus, buvusią techninę inteligentiją, kuri tapo verslininkais, sėkmingai dalyvavę privatizacijos procese, žmones, kurie sukūrė verslą savo idėjų ir energijos dėka, bei vakarietiškos vadybos mokslų paragavusius naujuosius verslininkus.
„Bet jie atėję iš tos pačios visuomenės, bendruomenės, kurioje gyvename. Tas nepasitikėjimas pagimdomas ir paprasto pavydo jausmo. Visi pamato verslininko namą, automobilį, bet niekas nepasako, kad jo darbo valandos niekada nesibaigia“, – sakė R.Dargis.
„Politikai vaidina geriečio vaidmenį, randa blogietį, kuris nesidalina ir sukuria žmonėms iliuziją, kad juos išrinkus viskas bus padalinta teisingai. A priori teigiama, kad verslas yra neteisingas, nesidalinantis“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jis netiesiogiai sukritikavo buvusį jaunąjį socialdemokratų ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių, kuris atėjęs bendrauti su verslininkais iškart atskyrė: aš, kaip valstybė, o jūs – kaip verslas. „Verslas lygiai ta pati valstybė dalis, kuri kuria pridėtinę vertę“, – pažymėjo R.Dargis.
Jo teigimu, 90 procentų mokytojų nežino, kaip kuriama pridėtinė vertė ir nesugeba to paaiškinti savo mokiniams. Lietuvos švietimo sistema įskiepija tarybinių laikų požiūrį į verslo pasaulį.
„Jei turime visuomenėje verslo ir liaudies konfliktą, tai visų pirma reikia keisti švietimo kryptį. Reikia pasakyti, kad visuomenė bus turtinga tada, kai kuo daugiau žmonių ateis kurti, o ne tik užpildyti darbdavių paklausą“, – kalbėjo R.Dargis.
Kritikos strėlės – S.Jakeliūnui
Žurnalistas Andrius Tapinas priminė dar prieš vienuolika metų apie verslo ir visuomenės konflikto temas kalbėjęs su R.Dargiu, tačiau mažai kas keičiasi.
„Avulio bendrovės „Žalgirio“ stadiono nugriovimas visada bus įdomesnis žiniasklaidai nei jūsų pelnai“, – pastebėjo jis, pabrėždamas, kad verslo pasiekimams platinti visada yra pranešimai spaudai.
„Gal mes šiandien turime kalbėti apie politikų požiūrį į verslą?“ – retoriškai klausė jis. A.Tapinas pabrėžė, kad politikų požiūris į verslą yra degraduojantis ir tai atspindi Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pasisakymas apie „būtinybę, kad pasitrauktų vienas švediškas bankas“.
Jaunimas norėtų konkretesnio ugdymo ir dėmesio savivaldai
Lietuvos liberalaus jaunimo atstovė Teresė Škutaitė pastebėjo, kad verslo studijų programų Lietuvoje daugybė, tačiau jų kokybė labai skiriasi.
„Dauguma moksleivių pasirenka tokias programas su įsitikinimu, kad verslas yra lengvas kelias. Jie mano, kad baigė tam tikras programas apie komunikaciją, administravimą jie lengvai sukurs karjerą“, – pasakojo studentė.
Jos teigimu, savivaldybių tarybose nemažai verslininkų ir jie neretai atranda įstatymų landų, laimi konkursus. „Savivaldoje dauguma jaunų žmonių, verslininkų susiduria su verslo ir politikos santykių problemomis ir nuo ten turėtume pradėti spręsti“, – sakė T.Škutaitė.
Profesorius, VU TSPMI dėstytojas Alvydas Jokubaitis teigė, kad kol kas neatsiras politinė jėga, kuri atstovauja verslininkams, jų problemos nebus išspręstos.
„Be šito problemos neišsispręs“, – konstatavo jis. A.Jokubaičio manymu, situacija Lietuvoje gerėja, turtingi žmonės, kurie pasirodo visuomenei, jau gali kalbėti ne tik apie ekonomiką. Kaip pavyzdį jis pateikė MO muziejų, kuris parodė platesnio verslo dalyvavimo visuomenėje galimybę.
R.Lopata priminė, kad VU TSPMI steigimo metu buvo įkurta globėjų taryba, kurioje dalyvavo politikai, verslo žmonės, mokslininkai, kurie diskutuodavo mažesniame rate.