„Mes 400 metų esame Marijos žemė, pripratę būti visada kalti, nuskriausti, tie, kurių niekas niekada neklauso. Iš principo – bėdžiai! Ponai pasako, ką reikia daryti, ponas visada teisus. O aš, vargšelis, norėčiau, kad tas ponas prie manęs nelįstų. Tai yra problema – pilietiškumo stoka. Mane muša, o aš, anot Biblijos, turiu atsukti kitą žandą, o dar geriau – išvis pasislėpti, kad niekas manęs nematytų. Tai bėda, kur reikia lūžio: žmogus turi suprasti, kad jis turi šnekėti ir kovoti už savo būvį, teises, požiūrį. Iš to seka visos bėdos, iš tikrųjų“, – dėl to, kad Lietuvoje per 20 nepriklausomybės metų nesusikūrė pilietinė visuomenė, apgailestavo žinomas teisininkas Vytautas Nekrošius.
Apie tai VU teisės fakulteto dekanas ketvirtadienio popietę kalbėjo Seimo Konstitucijos salėje , kur surengta apskritojo stalo diskusija „Teismų ir visuomenės su(si)priešinimas: kas laimėtojas?“
Diskusijos metu pasidalyta nuomonėmis apie teismų ir visuomenės santykį bei siekta suformuluoti pasiūlymų, kaip ateityje gerinti situaciją.
Daugelis diskusijos dalyvių akcentavo, jog teisėjų ir paprastų žmonių susipriešinimą iš dalies lemia sensacijų besivaikantys, neprofesionalūs žurnalistai.
V.Nekrošius aiškino: „Jei žiūrėtume į teismus ir pasitikėjimą jais, mano supratimu, mes turime labai didelę problemą, kylančią iš sovietinės sistemos: jeigu kažką sumuši ir neduosi pakelti galvos, atrodys, kad esi labai didelis viršininkas! Norėčiau paklausti: per pastaruosius 5 metus, kiek kas gerų, normalių žodžių girdėjote iš politikų apie teismus? Netgi kai Kauno teisėjai labai teisingai padarė (paviešino, kad teisėjas Arvydas Stankus galėjo piktavališkai paleisti į laisvę kelis nusikaltėlius - aut. past.), kai tikrai galima buvo pasakyti, kad tikrai gerai, kad sistema iš vidaus valosi – per sukąstus dantis nuskambėjo: gaila, kad ne STT pagavo, o patys... Susidaro įspūdis, kad kai kurie asmenys nesupranta, jog valstybės valdžią sudaro visos trys valdžios, tarp jų ir teismai. Ir mušdami vieną iš tų dalių mes skriaudžiame visą valstybę. O jei nebus pasitikėjimo teismais – nebus pasitikėjimo valstybe! Jei sumuši teismus – pasitikėjimas Seimu, Vyriausybe ar Prezidentūra nepadidės. Kai kuriems žmonėms, save vadinantiems politikais, mintis reikėtų reikšti atsakingiau. Supratimo apie tai stoka yra labai didelė problema.“Vienas aktyvus „Tėviškės“ draugijos bendradarbis. Kitas – aukštojo mokslo nebaigęs. O trečias – šiaip intrigantas.
Teisininkas prakalbo ir apie žiniasklaidą. „Aš nesakyčiau, kad čia yra kaltinama žiniasklaida. Negalima kaltinti žiniasklaidos, nes šiandien apie teismus taip, kaip nederėtų šnekėti, šneka trys žmonės. Yra trys žmonės visoje žiniasklaidoje! Nereikia jiems argumentų, jiems tiesiog reikia kaltinti. Yra vienas aktyvus „Tėviškės“ draugijos bendradarbis – visiškai nesovietinė organizacija, nieko bendra su KGB neturėjusi. Kitas – aukštojo mokslo nebaigęs. O trečias – šiaip intrigantas.
Tai vieną kartą reikėtų paimti ir padėti į vietą tuos žmones! Reikia šnekėti su jais, suprantate? Tol, kol jie šneka ir negauna jokio atsakymo atgal, jie šneka. Bet jie turi gauti atsakymą – vieną kartą, antrą, trečią. Ketvirtą kartą gal pagalvos, kad nieko gero pasakyt neturi. Žodžiu, nesakyčiau, kad tai žiniasklaidos problema – tai kelių asmenų problema, nieko daugiau!“ – pareiškė pavardžių neminėjęs V.Nekrošius.
Tuo tarpu kiti diskusijos dalyviai didesnę reikšmę teikė tam, jog būtent populiariausi, didžiausią auditoriją turintys žiniasklaidos kanalai tendencingai neigiamai nušviečia teismų darbą ir pačius teisėjus.
Diskusijoje apie teismų ir visuomenės susipriešinimą dalyvavo Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas dr. Tomas Davulis, istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras prof. Antanas Kulakauskas, buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, buvęs KT teisėjas dr. Stasys Stačiokas, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kai kurių teismų vadovai, parlamentarai, teisės specialistai.
15min.lt pateikia įdomesnes diskusijos dalyvių mintis apie tai, kokį vaidmenį visuomenės ir teismų susipriešinime vaidina žiniasklaida.
 |
| Tomas Davulis |
Teisininkų draugijos pirmininkas T.Davulis: „Teisiškai neišprususi, informacijos gausoje pasiklydusi šiandieninė visuomenė ištroškusi sensacijų, lengvai priimamų renginių, reginių, kuriuose viskas aišku: vienas yra blogas, kitas – geras. Kartais atrodo, kad žurnalistai yra šio noro įkaitai, todėl brukamos informacijos srautą sudaro teisinės realybės vienakryptės interpretacijos, dalies faktų ir vienos nuomonės skelbimas. Todėl teisėjo, pareigūno medžioklė yra nepralaimima sporto šaka. Kur yra kelių nuomonių pateikimas? Kur yra brandi diskusija, gilesnė vieno ar kito sprendimo analizė? Gaila, kad ne tik žurnalistams, bet ir patiems teisininkams šios diskusijos kartais, atrodo, nereikia.“
Buvęs KT teisėjas S.Stačiokas: „Į klausimą mūsų diskusijos pavadinime „Kas laimėtojas?“ atsakau – nė vienas! Pralaimėję – visi. Dėl to, kad teisingumo vykdymas nėra vieno išminčiaus, save laikančio tokiu, taip pat ir žiniasklaidos, taip pat ir televizijos laidų vedėjų, kurie labai puikiai veda spektaklius, parodijas apie teismus, pasitelkdami ir bylų dalyvius, ir būsimuosius įtariamuosius byloje. Teisingumo vykdymas yra ne teismams! Tai ne teismų, o žmonių problema. Nes teisingumo reikia žmogui, kuris ateina jo ieškoti. Taigi teismų puolimas ir supriešinimas su visuomene kenkia ne teismams, o kenkia teisingumui. [...] Visi mes turime suprasti, kad prasidėjęs procesas – masinės atakos prieš teismus, bus ilgalaikis ir nesustabdomas. [...] Dabar didžiausias teismų teisėjas yra televizija. Reikia profesionalios televizijos laidos apie teisę! [...] Pagal romėnų sentenciją, teisė yra gėrio ir teisingumo menas. Šito meno reikia mokytis visą gyvenimą. O žiniasklaida turi būti yra gėrio, šviesos ir tiesos skleidimo menas.“Mūšis dėl žmonių sielų vyksta ne teismo salėse, o televizijoje, laikraštyje.
Žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis: „Labai smagu, kad teisininkams pagaliau pradėjo rūpėti jų reputacija visuomenėje. Smagu, kad jie pagaliau nusileido iš viršūnės ant žemės ir suprato, kad nėra labai gerai jaustis taip, kai visuomenė juos dabar vertina labai prastai. [...] Jūs neužmirškite, kad jūsų kanalas į visuomenę yra visuomenės informavimo priemonės. Jos nėra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, o privalo pačios save išlaikyti. Yra labai nuostabu, kai teisininkai ar politikai pradeda kalbėti, jog kažkas yra negerai žiniasklaidoje. Ką padarė pono Kubiliaus Vyriausybė? Mūsų mokesčiai yra tokie, kaip ir batų ar trąšų fabriko. Taip senojoje Europoje niekur nėra. Todėl, kad teisininkai ir politikai ten suvokia, kad nuo kritikos lygio visuomenėje priklauso ir visuomenės supratimas apie teismus ar kitus dalykus. Jei pas mus žurnalistais dirbs vietoj trečiojo kurso studentų pirmojo kurso studentai ir jie kritikuos teismų sprendimus, tai jūs pagalvokite, koks bus tas lygis. Jeigu norite kokybiškos, kultūringos kritikos – jūs turite paskatinti, kad į mūsų profesiją ateitų žmonės, kurie tokie yra. Nes tie žmonės, kurie yra talentingi, išsilavinę, nori ir normaliai uždirbti. Vyriausybė viena ranka nukerta, o kita ranka sako – mielieji, jūs turite misiją! O kokią mes turime misiją? Sumokėti mokesčius! Jeigu viskas eis taip, kaip dabar eina, turiu perspėti jus, kad situacija dar blogės: jus kritikuos jau ne pirmojo kurso studentai, o abiturientai. Nežinau, ar teisininkai supranta, kad mūšis dėl žmonių sielų vyksta ne teismo salėse, o televizijoje, laikraštyje.“
Politikos veteranas, buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas: „Žiniasklaidos mes neperauklėsime, nebent ji pati persiauklės. Ką žiniasklaida skelbia? Skelbia skandalus. Skandalai yra tiesiog žiniasklaidos maitinimosi šaltinis. Žurnalistams neįdomu, kad teisėjas Jonaitis 10 bylų išsprendė teisingai. O jei teisėjas Jonaitis padarė bent vieną klaidą – žiniasklaida išpūs per visus savo kanalus.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras: „Žiniasklaida iš tiesų nepasikeis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žurnalistai nesiblusinėja su skandalais – užtenka didelių problemų. Tačiau Belgija, mažesnė valstybė, šiuo aspektu ne ką ir skiriasi nuo Lietuvos. Kuo mažesnė valstybė – tuo didesnis stumdymasis alkūnėmis. Kova už skaitytoją, auditoriją visada bus. Bet vis tiek su ja reikia dirbti, nes žiniasklaida – langas į visuomenę. Teisininkams reikia ieškoti formų, kaip laikas nuo laiko sukontaktuoti su žiniasklaida, kad eitų signalai į visuomenę. O žiniasklaidos atstovai irgi neturėtų pamiršti tam tikros atsakomybės prieš valstybę, prieš visuomenę, prieš tautą – ką sakote ir ką transliuojate.“
 |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Teisininkų elitas diskutavo Seimo Konstitucijos salėje. |
