R.Karbauskiui užsiminus, kad „valstiečiai“ norėtų sumažinti Seimo narių skaičių iki 121 ir kad tam pritartų absoliuti dauguma Lietuvos žmonių, V.Landsbergis, sėdėjęs pirmoje eilėje, replikavo: „O kodėl ne iki vieno?“.
„Būtų paprasčiau. Ir dabar vienas viską lemia“, – pridūrė V.Landsbergis.
„Šitas klausimas gali būti išspręstas tik referendumu tautos. Ne Seimo sprendimu. Seime nėra valios tokios“, – V.Landsbergiui atsakė R.Karbauskis, apgailestavęs, kad Seime neatsirado nė vienos frakcijos, kuri būtų sutikusi palaikyti LVŽS iniciatyvą mažinti Seimo narių skaičių iki 121.
Paklaustas, kodėl svarbu mažinti Seimo narių skaičių, R.Karbauskis akcentavo, kad toks pažadas egzistavo LVŽS rinkimų programoje, ir priminė, kad Latvijoje ir Estijoje parlamentarų skaičius mažesnis, o Lietuvoje gyventojų skaičius nuo Konstitucijos priėmimo sumažėjo.
„Jeigu duoti pažadus ir jų nevykdyti, kam tokiu atveju eiti į politiką? Mes davėm pažadą, mes jį vykdom. Partija savo programoje įsirašo tai, ką ji mano“, – sakė R.Karbauskis.
Šioje vietoje V.Landsbergis paklausė, ar partijos suvažiavimas svarstė šį klausimą.
„Partijos programa tvirtinama partijos suvažiavime. Aš tik jums priminsiu. Nežinau, kur jūsų tvirtinama“, – atsikirto R.Karbauskis, į ką V.Landsbergis atsakė pasiūlymu vietoj referendumo suorganizuoti dar vieną partijos suvažiavimą.
Politikų diskusijoje, be R.Karbauskio, dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ir socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Diskusijos dalyviai daugiausia kalbėjo apie numatomą referendumą dėl dvigubos pilietybės, tačiau dėmesio teko ir kitiems su Konstitucijos keitimu susijusiems klausimams.
G.Landsbergis: reikalinga ne tik praktinė, bet ir teorinė diskusija
Diskusijos pradžioje G.Landsbergis teigė palaikantis diskusiją dėl dvigubos pilietybės. Taip pat jis tvirtino, kad palaikytų ir sprendimą, kuris leistų žmonėms išsaugoti pilietybę.
Tačiau jis pabrėžė nepritariantis dabartinėms idėjoms keisti pilietybės įgijimo taisykles.
„Konstitucija keičiama tik tuo būdu, kuriuo originaliai buvo nustatyta. Taisyklių keitimas eigoje proceso yra nedemokratiškas, pavojingas ir galintis vesti į negerus dalykus ateityje, net jei pradžia buvo kilni“, – sakė G.Landsbergis.
TS-LKD lyderis siūlė diskusiją apie pilietybę išlaikyti ne tik praktiniame, bet ir teoriniame lygyje, nes, pasak jo, ši diskusija neatsiejama nuo klausimo, kas yra lietuvis, ir kodėl, pavyzdžiui, lietuvis, užsienyje sukūręs šeimą, išlieka lietuviu, bet emigravęs dėl ekonominių priežasčių – ne.
„Turėtume kalbėti apie pamatą – kas yra pilietybė, kada ir kieno ji yra suteikiama ir kaip jos yra atsisakoma. Administracinis ir praktinis požiūris per siauras“, – sakė G.Landsbergis.
Konservatorių lyderis sakė nesutinkantis su mintimi, kad dviguba pilietybė yra aktuali tik užsienio lietuviams. G.Landsbergis sakė, kad ir pats norėtų būti tikras, jog savo gimstant įgytos Lietuvos pilietybės nepraras tiesiog atlikęs kokį nors administracinį veiksmą, įskaitant ir kitos valstybės pilietybės įgijimą.
„Norėčiau, kad valstybė nenustatinėtų, kuomet aš galiu netekti pilietybės“, – sakė G.Landsbergis.
R.Karbauskis: Konstitucijos kūrėjai nežinojo, kiek lietuvių emigruos
R.Karbauskis diskusijoje teigė pritariantis, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta. Jo teigimu, dabartinės Lietuvos situacijos ir situacijos tuomet, kai Konstitucija buvo priimta, lyginti negalima, nes Konstitucijos kūrėjai negalėjo nuspėti, kiek žmonių emigruos.
„Valstiečių“ lyderio teigimu, tiek dėl to, ar referendumas dėl dvigubos pilietybės gali vykti dvi dienas, tiek dėl balsavimo kartelės sumažinimo bus atsiklausta Konstitucinio Teismo – ar tai būtų Konstitucijos pažeidimas, ar ne. Laiko, pasak R.Karbauskio, dar yra, o jei atsakymas bus nepalankus, referendumas tiesiog vyks pagal dabartinius reikalavimus.
R.Karbauskis akcentavo, kad lemtingi bus būtent balsuojančių Lietuvoje balsai, ir sakė nematantis grėsmių, kurios iškiltų sumažinus kartelę referendumams dėl I Konstitucijos skirsnio pataisų. Anot jo, tik labai nepasitikintis lietuvių tauta žmogus galėtų sakyti, kad referendumu lietuviai galėtų pakeisti kalbą arba sostinę.
Argumentui, kad Konstitucija gali būti keičiama tik išskirtiniais atvejais, „valstiečių“ lyderis sakė pritariantis, bet tvirtino manantis, kad čia ir yra išskirtinis atvejis.
J.Sabatauskas klausė, kaip bus su šauktiniais
Socialdemokratas J.Sabatauskas diskusijoje sakė prieš penkerius metus buvęs kategoriškai prieš dvigubą pilietybę. Visgi dabar jo pozicija, sakė J.Sabatauskas, jau švelnesnė: jis teigė manantis, kad jei Lietuvos piliečiams to reikia, tokį sprendimą reikia priimti.
Visgi J.Sabatauskas sakė, kad priimant tokį sprendimą turėtų būti aiškiai atsakoma į klausimą, kas bus su piliečių pareigomis. Jis pateikė pavyzdį, kad Airijos piliečiai balsuoti gali tik būdami Airijos teritorijoje, taip pat kėlė klausimą, kaip įteisinus dvigubą pilietybę būtų su šauktinių šaukimu.
Seimo narys taip pat teigė dar neišgirdęs atsakymo į klausimą, kam lietuviams, gyvenantiems užsienyje, reikalinga kitos valstybės pilietybė.
Kaip ir G.Landsbergis, J.Sabatauskas sakė prieštaraujantis iniciatyvai keisti Konstitucijos keitimo taisykles. Jo teigimu, tai būtų panašu į Lietuvos krepšinio lygos taisyklių keitimą jau prasidėjus sezonui, o pernelyg dažni kreipimaisi į Konstitucinį Teismą kelia pavojų, kad ateityje Lietuva susidurs su panašiomis problemomis kaip JAV, kai Konstitucinio teismo teisėjų politinės pažiūros ims vaidinti didelę įtaką skiriant teisėjus.
J.Sabatauskas taip pat sakė, kad egzistuoja taisyklės, pagal kurias yra nustatomas parlamento narių skaičius, ir šiuo metu esantis skaičius yra optimalus.
Referendumas laukia kitąmet
Referendumą dėl dvigubos pilietybės planuojama surengti kitų metų gegužę kartu su prezidento rinkimais. Juo ketinama siūlyti pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Už pasirengimą referendumui atsakinga Seimo darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.
Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.
Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
