Debatuose Vilniaus universiteto Mažojoje auloje dalyvauti buvo pakviesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Renata Cytacka, Tomas Tomilinas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)), Monika Navickienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)), Evelina Dobrovolska (Laisvės partija) ir Arminas Lydeka (Liberalų sąjūdis).
Prieš renginį organizatoriai teigė, kad net dukart girdėjo Valdemaro Tomaševskio, LLRA-KŠS lyderio, pažadą dalyvauti, tačiau jis taip ir nepasirodė.
Visi minėjo įstatymą ir asmenvardžius
Pirmiausia visi kandidatai gavo progą prisistatyti ir trumpai identifikuoti problemas, kurias mato kaip aktualiausias tautinėms mažumoms.
D.Šakalienė sakė, kad be kitų dalykų lenkams ir kitų tautinių mažumų atstovams turėtų būti prieinama ir informacija žiniasklaidoje gimtąja kalba, todėl esą tai turėtų būti plėtojama.
„Taip pat yra žmogaus teisė turėti tokį vardą, kokį jam davė tėvai“, – kalbėdama apie tautinių mažumų įstatymą, sakė D.Šakalienė, pabrėždama, kad taip pat tautinių mažumų kalbomis turi būti prieinama informacija savivaldybėse, kuriose gyvena daug kitakalbių.
E.Dobrovolska prisistatydama pabrėžė savo nuolatinį darbą rengiant teisės aktus, susijusius su tautinėmis mažumomis, ji taip pat atstovauja savo teisę ginantiems žmonėms teismuose. Ji pabrėžė, kad dalis įstatymų projektų, kurie yra parengti ir skirti būtent tautinėms mažumoms, niekada nebus priimti, nes prieštarauja kitiems teisės aktams, tarkim, Kalbos įstatymui.
Be to, jos manymu, visiškai nelogiškas dalykas yra dvikalbės lenkų-rusų mokyklos, kuriose lenkų vaikai tam tikra prasme rusifikuojami, nes lietuvių kalbos jie net negirdi.
M.Navickienė, išrinkta Naujosios Vilnios apygardoje, pripažino, kad ten tenka dirbti daugiakalbėje bendruomenėje. Ji sakė besistebinti, kodėl iki šiol nėra priimta asmenvardžių rašymo įstatymo, esą jis parengtas, yra 70 Seimo narių kreipimasis į Seimo pirmininką, tačiau iš stalčiaus tas įstatymas niekaip neištraukiamas. Kodėl, anot M.Navickienės, reikėtų klausti valdančiųjų.
Ji dar paminėjo ir Lenkijos televizijų kanalų retransliaciją pietryčių Lietuvoje, tai esą juda. „Turėtume kelti ir politinius klausimus, ne tik pavienius dalykus, kurie pagerintų socialinę šių žmonių situaciją. Turime kelti klausimus dėl ne visai tinkamo atstovavimo kultūros. Mūsų partija turi siūlymų, kaip pagerinti švietimo kokybę“, – kalbėjo M.Navickienė.
R.Cytacka visų pirma pradėjo nuo to, kad susitikimas vyksta Vilniaus universitete, kurį įsteigė S.Batoras, kalbama apie lenkų problemas, o kalbėti reikia ne gimtąja, o valstybine kalba. Tai esą pirmasis teisių pažeidimas.
„Šiandien čia bus pažadų, kaip nuo spalio geriau gyvens tautinės mažumos. Bet tai mes girdime jau iš skirtingų politikų 30 metų“, – teigė ji. Toliau R.Cytacka stengėsi paneigti debatuose jau pasisakiusių kolegų mintis ir pabrėžė, kad jos atstovaujama partija dirba, o ne dalina pažadus.
Po jos kalbėjęs T.Tomilinas visų pirma pabrėžė, kad niekas čia nieko neverčia kalbėti viena ar kita kalba, esą galima būtų kalbėti ir lenkiškai, tačiau jeigu ne visi supranta – iš pagarbos kalbama valstybine kalba.
Anot T.Tomilino, nereikėtų sureikšminti smulkių dalykų – tarkim, maršrutų pavadinimų autobusuose ar net asmenvardžių, nes pagrindiniai dalykai yra kiti, visų pirma švietimas. „Turėtume lenkų kalbos mokytojus kviestis ir į lietuvių mokyklas, nes lenkų kalba yra viena iš istorinių Vilniaus kalbų, todėl jos išmokti tikrai vertėtų“, – kalbėjo Seimo narys, primindamas, kad dabartiniai valdantieji pagerino santykius su Lenkija.
A.Lydeka tikino, kad jo atstovaujamas Liberalų sąjūdis labai didelį dėmesį skiria žmogaus teisėms, o tautinių mažumų teisės yra to dalis. Jis pabrėžė, kad konkrečiai lenkų tautinei mažumai prieš rinkimus jo politinė jėga nieko nežadės.
„Lenkų kilmės bendruomenė nėra kokia nors su negalia, o tai normalūs, raštingi, darbštūs Lietuvos žmonės, kurie kaip ir visi Lietuvos piliečiai gali čia siekti savo tikslų. Be abejo, yra specifinių klausimų“, – sakė A.Lydeka, išskirdamas Tautinių mažumų įstatymą ir asmenvardžių rašybą, taip pat – švietimą, žiniasklaidą.
Užsiminė apie šantažą valdantiesiems
R.Cytacka išgirdo klausimą dėl to, kad jos atstovaujama LLRA-KŠS ne pirmą kartą yra valdančioje daugumoje Seime, šiuo metu turi net du ministrus, todėl tai puikus laikas spręsti tautinėms mažumoms svarbius klausimus.
„Jūs politologas, turėtumėte suprasti, kas yra koalicija, – debatus moderuojančiam Marijušui Antonovičiui pareiškė R.Cytacka. – Mes esame koalicijoje, bet neturime daugumos, jeigu turėtume – viskas būtų seniai išspręsta. Čia turi būti politinė valia, o kada ji bus, niekas nežino.“
Paklausta, kodėl jos kolegos iš partijos tam tikra prasme nepašantažuoja kitų koalicijos partnerių, nes išėjus LLRA-KŠS dauguma žlugtų, R.Cytacka pareiškė, kad esą gal ir pašantažuoja, tai gali patvirtinti ir kolegos iš valdančiųjų.
T.Tomilinas šantažo nepatvirtino, tačiau kalbėjo apie tai, kad asmenvardžiai tikrai nėra pagrindinė problema, nes esą šiuo metu didžioji dauguma visuomenės nenori tų ženklų asmenvardžiuose, nors jis pats esą tikrai balsuotų už tokį įstatymą. Tačiau esą kur kas svarbiau gerinti švietimą ir skatinti lenkų kalbos mokytis ne tik pačius lenkakalbius.
E.Dobrovolska, kai visų politikų buvo klausiama, kaip atskirti lenkus nuo Lenkų rinkimų akcijos kaip politinės jėgos, pabrėžė, kad šios partijos programoje, kuri patalpinta interneto svetainėje, nėra nė žodžio apie tautines mažumas. Tačiau ji prieštaravo T.Tomilinui dėl asmenvardžių, tvirtindama, kad tai yra pamatinė žmogaus teisė turėti tokį vardą, kokį jam suteikė tėvai.
R.Cytacka sulaukė klausimo ir dėl to, kaip ji jaučiasi Lietuvoje, nes iš jos pačios, iš jos partijos kolegų neretai girdimos nuoskaudos ir pagieža Lietuvos atžvilgiu.
„Apie meilę Lietuvai reikia savo darbais kalbėti. Kad ją myliu, kad viską padarysiu dėl jos gerovės, tai tikrai, bet kaip aš tai jums įrodysiu? Aš net baudos už važiavimą be bilieto neturiu, jau nekalbant apie svarbesnius dalykus“, – tikino ji.
