Diskusijos moderatorius Aurelijus Katkevičius pastebėjo, kad metų metus egzistavęs terminas „netikros naujienos“ (angl. fake news) išpopuliarėjo tik 2016-ųjų lapkritį, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas.
Tuo tarpu 2017-aisiais terminą „netikros naujienos“ Collins žodynas išrinko metų žodžiu.
Filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius sakė, kad D.Trumpą išrinkus prezidentu ir žiniasklaidoje pradėjus kalbėti apie „netikrų naujienų“ fenomeną, buvo atsigręžta į filosofiją.
„Pradėta klausti, ar filosofija nėra dėl to kalta? Juk (Frydrichas – red.) Nyčė dar XIX a. sakė, kad nėra faktų, o tik interpretacijos. Kai kurie filosofai kalbėjo, kad jeigu nebūtų buvę Nyčės, galbūt nebūtų buvę ir Trumpo“, – sakė K.Sabolius.
„Aš sakyčiau, kad Nyčė čia niekuo dėtas. Turime suprasti vieną dalyką: dabartiniai tiesos ieškotojai, kurie kviečia grįžti prie faktų, pamiršta, kad kažkuria prasme patys Trumpo ir Putino šalininkai iš tikrųjų yra galingi tiesos valdytojai.
Jie sako, kad žino tikrąją tiesą. Kodėl? Nes tas alternatyvumas ir postmodernizmas, kurie jį pasitelkia, tėra makiaveliškas veiksmas siekiant įrodyti, kad yra kažkokia gilesnė tiesa, kurią jie visiems kaip mesijai“, – kalbėjo K.Sabolius.
Anot K.Saboliaus, šiuolaikinis žmogus nedrįsta prisipažinti nesugebantis pažvelgti į tiesą kitaip negu iš savo paties perspektyvos.
„Objektyvi tiesa – sudėtingas žvėris, mes jo tikrai taip lengvai neįsteigsime. Objektyvią tiesą pasiekti ar bent išlaikyti pretenziją į ją galima vieninteliu būdu – kultivuojant daugybės perspektyvų metodą“, – sakė filosofas.
Nepasitikėjimas žiniasklaida
Žurnalistas Rytas Staselis teigė, kad „netikrų naujienų“ fenomeno pripažinimas keičia žiniasklaidos darbą.
R.Staselis: „Žiniasklaidos reikšmė perduodant informaciją mažėja. Viena pagrindinių to priežasčių – auditorijos nepasitikėjimas žiniasklaida.“
„Žiniasklaidos reikšmė perduodant informaciją mažėja. Viena pagrindinių to priežasčių – auditorijos nepasitikėjimas žiniasklaida“, – kalbėjo R.Staselis.
Žurnalistas citavo „Fox“ apžvalgininkę Melissą Francis, teigusią, kad žiniasklaida ir žurnalistai nebėra informaciją perduodantys tiltai, o imituoja esantys informacijos žinotojai ir tiesos turėtojai.
„Man atrodo, kad labai suasmeninta žurnalistika mažina pasitikėjimą žiniasklaida“ – sakė R.Staselis ir pridūrė, kad žurnalistai turėtų būti šiek tiek mažiau matomi.
Žurnalistas palankia terpe netikroms naujienoms įvardino socialinius tinklus. „Kai imi graibstyti informaciją socialiniuose tinkluose, tikimybė, kad ją patikrinsi kituose šaltiniuose, yra labai maža“, – teigė R.Staselis.
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus tikino, kad žmogus pažįsta tiesą per informaciją. „Mūsų civilizacija paremta informacijos skleidimu. Istorija rodo, kad tas, kuris valdė informaciją, galėjo keisti istoriją“, – sakė jis.
Anot M.Katkaus, pastaruosius dešimt metų žmogų pasiekiančios informacijos kiekis sparčiai išaugo: šiandien informacijos gauname tiek, kiek nebesugebame apdoroti.
Viešųjų ryšių specialistas mano, kad anksčiau „filtro“ vaidmenį atlikę žurnalistai, kurie, kaip ekspertai, supaprastindavo ir perduodavo informaciją, pranyko arba prarado pasitikėjimą.
„Yra toks idealistinis požiūris, kad kai žmonės bus pakankamai išsilavinę ir turės pakankamai kritinio mąstymo, jie tikrai patys galės viską atskirti. Tai – kvailystė, nes taip nebus“, – sakė M.Katkus.
K.Sabolius: „Tikiu visuomenių sąmoningėjimu – tai vienintelis mus likęs dalykęs.“
„Norėdami išgyventi, turėsime atsisakyti idėjos, kad gyvename žinių visuomenėje. Reikės atjungti smegenis ir kažkurioje sferoje pasitikėti kažkuo kitu“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie pernelyg didelį žmonių įsitraukimą į socialinius tinklus M.Katkus sakė nemanąs, kad viskas išsispręs savaime. Jis teigė, kad „Facebook“ ir „Google“ pagaliau turėtų prisiimti atsakomybę kaip žiniasklaidos priemonės.
K.Sabolius taip pat nemano, kad labai lengva kažkam kitam suteikti informacijos filtravimo galią. „Tikiu visuomenių sąmoningėjimu – tai vienintelis mus likęs dalykęs“, – teigė filosofas.
Anot K.Saboliaus, visuomenėje turi atsirasti lyderiai ir nuomonės formuotojai, rodantys atsakingo vartojimo pavyzdį.
„Technologijos sukuria įspūdi, kad aktyviai dalyvauji. Tačiau tavo like'as rūpi tik feisbuko algoritmui, kuris kuria mūsų esatį. Mes galvojame, kad esame interaktyvūs, bet iš tiesų daromės vis pasyvesni“, – teigė jis.
„Ieškoti tiesos – sunku ir nepatogu, bet tai reikia daryti“, – tikino K.Sabolius.
