T.Davulio teigimu, grupė siūlo į darbo santykių modelį pažvelgti plačiau ir apginti tiek darbuotojų interesus, tiek sumažinti darbdavių norą eiti į šešėlį. Anot jo, tarp lietuviškų keistenybių yra draudimas dirbti viršvalandžius, sudaryti terminuotas sutartis, palyginti didelės išeitinės išmokos, taip pat – dvigubai ilgesnės nei Latvijoje orlaivių pilotų atostogos.
„Tarptautiniai ekspertai – tiek iš Europos Komisijos, tiek iš įvairių tarptautinių organizacijų irgi pirštais bado į darbo santykių reguliavimą, apie pensijų reformos trūkumus ir kad negalite su tokiu reguliavimu atsakyti į iššūkius, nes darbo rinka per mažai lanksti, griežtai reguliuojama ir neleidžianti prisitaikyti. Kažkokie pokyčiai yra reikalingi ir tie pokyčiai yra kompleksiniai, o ne kosmetiniai. Tai didelė ir gera galimybė Lietuvai perkrauti visą darbo santykių reguliavimą“, – BNS sakė T.Davulis.
Pasak jo, siūloma, kad žmogus būtų nuolatinis ir aktyvus darbo rinkos dalyvis, žinantis savo vertę ir gebantis realizuoti savo teises.
„Mes kartojame, kad yra svarbios investicijos į žmogaus kvalifikaciją ir kompetencijas, tame turi dalyvauti tas pats darbdavys. Toliau svarbus žmogus, kuris turi įvairių šeimyninių įsipareigojimų, asmeninių poreikių, nenori kentėti nuo diskriminacijos, o būti skaidrių santykių dalyvis, turėti jautrios informacijos apsaugą. Mes pasakome, kad yra reikalingos šių dalykų apsaugos ir tai yra realiai įmanoma pasiekti. Pavyzdžiui, per tam tikrų draudimų darbdaviui įvedimą ir atsirandančią teisę reikalauti, – BNS tvirtino T.Davulis.
Jis pateikė pavyzdį – žmogus, auginantis vaiką, gali reikalauti kurį laiką dirbti namuose ar dalintis darbo vieta su kitu darbuotoju, dirbti ne visą darbo laiką ir atvirkščiai, naudotis įvairių darbo sutarčių rūšių ypatumais.
„Tai reiškia, kad mes žmogui leidžiame būti darbo santykių dalyviu, o ne stumiame į šešėlį ir tai yra labai svarbus akcentas. Kitas dalykas – biurokratinių varžtų ir administracinių kaštų mažinimas, atsisakant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo, dėl to einama į šešėlį, viršvalandžiai dirbami, jie neapskaitomi, neapmokami. Mes įvedame bazinio darbo užmokesčio sąvoką, nuo kurios visos padidintos darbo išmokos yra pagal tam tikrą tarifą didinamos“, – BNS sakė T.Davulis.
Be to, siūloma įteisinti priemones, kurios dabar laikomos neformaliomis: elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes telefonu, vidinius darbovietės tinklus.
Kodėl mums reikia viską spausdinti, viską ant popieriaus ir su parašu. Teismų praktika rodo, neišsprendžiame daug problemų, reikalaudami popierių,– teigė T.Davulis.
„Kodėl mums reikia viską spausdinti, viską ant popieriaus ir su parašu. Teismų praktika rodo, kad mes neišsprendžiame daug problemų, reikalaudami popierių, negu kad sukuriame kaštų“, – BNS teigė T.Davulis.
Mokslininkai siūlo griežtinti reikalavimus dideliems darbdaviams ir mažinti smulkesniems.
„Galbūt reikalingas įstatymo leidėjo drąsus, aktyvus įsikišimas į šiuos santykius pasakant – užtenka. Praeitis yra praeitis, planinės ekonomikos pagrindu sukurtas Darbo kodeksas yra praeitis, sukurkime šiuolaikišką instrumentą ir važiuokime į priekį. Pateiktas Darbo kodekso projektas yra išmargintas trim spalvom: raudona spalva palankesnė darbuotojui, žalia – darbdaviui, o mėlyna – įvedama teisinis aiškumas. Tai raudonos spalvos yra dvigubai, trigubai daugiau“, – BNS sakė T.Davulis.
Be to, Darbo kodekse siūloma ir panaikinti drausminės atsakomybės institutą: papeikimus, pastabas ir panašius dalykus.
„Šito dalyko nereikia niekam. Jis svarbus darbo užmokesčio sumažinimui ir atleidimui iš darbo. Panaikindami tai, mes palengviname darbuotojo situaciją, palikdami susitarimo galimybę darbo ginčų komisijoje“, – BNS sakė T.Davulis.
„Jeigu paimtume dabartines Darbo kodekso nuostatas ir palygintume su tarybiniu reguliavimu, pamatysime, kad bemaž pusė nuostatų sutampa. Ir kada mes įsiklausome į darbuotojus, mes matome, kad jų darbo teisės negina. Jiems arba neaišku, ką teisė duoda, arba per brangu, arba neįmanoma išsireikalauti. Jeigu žiūrime į darbdavių poreikius, jie irgi nepatenkinti – jiems sunku esamą reguliavimą pritaikyti prie dabartinių sąlygų, per daug varžymų, per sunku laikytis, neapsimoka ir einama į šešėlį. Kai abi pusės yra nepatenkinamos, kyla klausimas, ar tokioje atmosferoje galimas tvarus augimas?“, – BNS sakė T.Davulis.
Pasak jo, siekta, kad teisinis reguliavimas nebūtų kliūtis kurti darbo vietas, jis būtų aktualus ir netrukdytų harmoningai plėtrai.
Projektas numato, jog dauguma Darbo kodekso pakeitimų įsigaliotų nuo 2016 metų pradžios. Tuo tarpu kodekso normos dėl kolektyvinėmis sutartimis nustatomų sutrumpintų darbo laiko normų žmonėms, kurių darbas susijęs su didesne protine, emocine įtampa, bei jų ilgesnių atostogų, – nuo 2018 metų sausio pradžios.
Modelį ruošusi mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų per savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.