Kasmet Vilniuje daugėja nuolat gyvenančių užsienio piliečių – 2023 m. sostinėje savo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę virš 73 tūkst. kitataučių iš 143 skirtingų pasaulio šalių. Skaičiuojama, kad kas devintas sostinės gyventojas – užsienietis. Tad miesto veidui nuolat keičiantis, o tarptautinėms bendruomenėms – augant, vis aktualesnis tampa sklandžios užsienio piliečių integracijos klausimas.
Būtent įvairūs Vilniuje gyvenančių užsieniečių integracijos, tarptautiškumo ir bendruomenės klausimai plačiau bus aptariami lapkričio 13 d. MO muziejuje diskusijų renginyje “(Ne)lietuviškas Vilnius: kokia kalba sveikinsimės rytoj?“, kurį organizuoja Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ įkurtas užsieniečių integracijos ir relokacijos centras „International House Vilnius“. Renginio metu bus gvildenamos lietuvių požiūrio į užsienio piliečius, tarptautinių bendruomenių ateities ir jų poveikio darbo rinkai, sostinės identitetui ir gyventojų sąveikai bei kitos temos.
Pranešimus skaitys „International House Vilnius“ vadovė Indrė Laučienė ir psichoterapeutas Dainius Jakučionis, renginyje taip pat dalyvaus Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė, Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Sinica bei kiti.
Vilniaus vicemerės Simonos Bieliūnės teigimu, nuo pat savo pradžios, Vilnius buvo kuriamas kaip daugiakultūris, kitataučiams atviras ir tolerantiškas miestas. Dabar Vilnius patrauklus tiems, kuriems norisi gyventi šiuolaikiškame mieste, kuriame nedideli atstumai, platus paslaugų spektras ir laisvalaikio galimybės. Tad užsieniečio piliečiai yra didelė sostinės bendruomenės dalis, padedanti miestiečiams kurti ir kartu auginti Vilnių.
„Manau, kad kiekvienas miestas turi kur tobulėti, kai siekiame sklandžios skirtingų užsieniečių su įvairiomis atvykimo čia priežastimis integracijos. Iš apklausų matyti, kad dar vis susiduriama su stereotipinėmis nuostatomis, pasitaiko diskriminavimo atvejų, nepagrįstų baimių, todėl komunikuoti, diskutuotis, dalytis šia tema yra viena darbo krypčių. Turime daug įžvalgų dėl kalbos mokymo sąlygų, mentorystės programų stiprinimo, viešųjų paslaugų pritaikymo užsieniečių poreikiams – šie ir kiti darbai, tikimės, taps mūsų pagrindiniais klausimais savivaldybės ir mūsų partnerių bendrose veiklose“, – sako vicemerė.
Trečius metus gyvuojantis „International House Vilnius“ padeda į šalį atvykusiems kitataučiams sklandžiau integruotis į bendruomenę bei darbo rinką. Bendradarbiaujant kartu su nacionalinėmis agentūromis, vietos organizacijomis bei specialistais, jiems teikiamos konsultacijos įvairiais klausimais – dėl leidimų gyventi, socialinio draudimo, verslo plėtros galimybių ir kitais.
S.Bieliūnės nuomone, miestas vis dar tobulina savo integracijos procesus, matydamas augantį tokių paslaugų poreikį, todėl pagalbos centrų užsieniečiams poreikis itin juntamas.
„Vilnius kaip ir kiti Europos miestai susiduria su vis didesniu atvykstančių čia gyventi žmonių skaičiumi, todėl integracijai pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys. Miesto, kaip integracijos proceso koordinatoriaus, vaidmuo dar gana naujas, jį kuriame ir stipriname. Siekiame, kad be visų atsakingų institucijų, nevyriausybinių organizacijų teikiamos pagalbos bei paslaugų visiems čia atvykusiems, „International House Vilnius“ pristatytų miestą, suteiktų informaciją, padedančią integruotis, o prireikus, ir nukreiptų į pagalbą, – pasakoja S. Bieliūnė. – Džiaugiamės, kad būtent „International House Vilnius“ jau netrukus pradės dirbti užsieniečių integracijos koordinatoriai. Su jų pagalba eisime pirmyn, gerinsime visų dirbančių šioje srityje bendradarbiavimą.“
Aukštos kvalifikacijos specialistų integracija – vienas tikslų
Tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungos valstybėse stebint specialistų trūkumą – 63 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslų teigia nerandantys jiems tinkamų darbuotojų – kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas tapo vienu iš Vilniaus prioritetų, atspindinčių ir strateginius valstybės tikslus.
Vis dėlto, siekdami apsigyventi Lietuvoje, užsieniečiai turi įveikti tiek migracijos proceso, tiek gyvenamosios vietos barjerus. Daugelis užsienio piliečių susiduria su migracijos iššūkiais – dokumentus tenka tvarkyti keletą mėnesių. Taip pat dažnai keblumų sudaro būsto paieškos, kadangi lietuviai neretai dvejoja rinktis užsieniečius nuomininkus.
Anot užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ vadovės Indrės Laučienės, kuri diskusijų konferencijoje skaitys pranešimą, siekiant spręsti tokius relokacijos iššūkius, jau įgyvendinami tiek strateginiai, tiek sisteminiai pokyčiai. Pirmiausia, aukštos kvalifikacijos užsieniečių pritraukimas tapo strateginių klausimu, todėl atsirado tokia programa kaip „Work in Lithuania“ ar „International House Vilnius“.
„Viešasis sektorius po truputį žengia į paslaugų prieinamumą ir konsultacijų teikimą ir anglų kalba. Džiugina tai, kad informacija ir pagalba po truputį tampa prieinamesnės, todėl kylančias problemas užsieniečiai dažniausiai išsprendžia su organizacijų ar bendruomenių pagalba, – teigia I. Laučienė. – Auganti ir nestojanti darbo rinka, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, reikalauja vis daugiau darbo jėgos. Norisi, kad šis procesas nesustotų, todėl mūsų vizija yra augantis miestas ir jo bendruomenė, kurioje yra įvairiausių kultūrų ir patirčių turintys nariai. Statistika teigia, jog beveik 15 proc. užsieniečių atvykę dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tikimės prisidėti prie pokyčių, jog šis procentas padidėtų.“
Prie užsienio piliečių įsiliejimo į Vilniaus ritmą prisideda ir vietinės bendruomenės. Nors lietuviai neretai vis dar yra ganėtinai atsargūs, į bendruomenę priimdami svetimšalius, jų požiūris į kitataučius keičiasi tiek su kartomis, tiek daugiau keliaujant į svetimas šalis ar dirbant daugiakultūrėse komandose, teigia pranešimą konferencijoje taip pat skaitysiantis psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
