Ilgai maitinta Susisiekimo ministerijos pažadu iškuopti iš laivų remonto dokų duobių per tris dešimtmečius susikaupusį dumblą, Vakarų laivų gamykla šiemet pati užsakė grunto tyrimus. Anksčiau mokslininkai buvo sudarę Klaipėdos uosto užterštumo žemėlapį, kur Malkų įlanka buvo pažymėta tamsiai raudona spalva. Įmonės vadovas Arnoldas Šileika sako norėjęs įsitikinti, kaip pasikeitė vaizdas po 10 metų, tačiau nemanęs, kad beveik visuose mėginiuose bus užfiksuotas daug mažesnis – antros klasės lygio – teršalų kiekis. Mokslininkai patvirtino, kad dokus galima pagilinti nukasant 1,5 metro storio dumblo sluoksnį ir iškastą gruntą tikslinga išversti jūros sąvartyne.
„Daug kartų dėl dokų rašėme į visas instancijas. Yra tomai dokumentų. Visi sutinka, kad yra blogai, bet niekada nebuvo daromas baigtinis veiksmas. Kreipėmės į mokslininkus, buvo įdomu, ar raudonos dėmės liko. Tikėjomės gauti prastus duomenis, bet pamatėme kitokį vaizdą. Matyt, dėl to, kad į Malkų įlankos konteinerių terminalą įplaukiantys didieji laivai pakelia ir sumaišo akvatorijos dumblą, o pati įmonė dokus nuolat valo. Be to, dabar kita laivų dažų sudėtis, taikomos naujos technologijos“, – švaresnio grunto priežastį aiškino A.Šileika.
Anksčiau Malkų įlankos gylis buvo 5-6 metrai, dabar – 10 metrų. Tačiau dumblo sankaupos duobėse po dokais trukdo pakelti į juos didesnės nei 5,5 metrų gramzdos laivus. Gilesnę gramzdą turintys laivai remonto plaukia į Rygą ar Gdanską.
Už iniciatyvą gilinti dokų duobes didžiausią Klaipėdos darbdavę ir vieną geriausiai dirbančių Lietuvos bendrovių šiuo metu bandoma įpainioti beveik į kriminalinę istoriją.
Už iniciatyvą gilinti dokų duobes didžiausią Klaipėdos darbdavę ir vieną geriausiai dirbančių Lietuvos bendrovių šiuo metu bandoma įpainioti beveik į kriminalinę istoriją. Miesto tarybos narys Naglis Puteikis Tėvynės sąjungos frakcijos vardu paprašė Seimo dumblo išvežimą į jūrą stabdyti, o tariamo nusikaltimo planuotojus nubausti.
Įtaria nusikalstamą veiką
Seimo Aplinkos apsaugos komitetui parašytame ir žiniasklaidai išplatintame pranešime N.Puteikis išdėstė: „Sunkieji metalai audrų metu neišvengiamai pasklistų po visus Klaipėdos, Palangos paplūdimius, sukeldami mirtiną pavojų žmonėms ir gamtai, visiems Baltijos jūros pakrančių gyventojams.“
Klaipėdos politikas mažai išprususiems jūrų versle Seimo nariams rašte išaiškino, kas yra dokai, kaip jų duobėse nuo SSRS laikų kaupėsi pavojingų dažų nuosėdos, nuodijančios gyvybę. Jis priminė, kad uosto direkcija 1999 metais sutarė su Pasaulio banku dėl paskolos ir gavo 7 mln. JAV dolerių dumblo saugyklai krante įrengti.
„Dėl nesuprantamų ir visuomenei nepaaiškintų priežasčių tokios saugyklos buvo atsisakyta, o užnuodytą dumblą nuspręsta paslapčiomis paskandinti išvežus baržomis toliau į jūrą“, –pažymėjo N.Puteikis.
Pareiškimas nustebino
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas S.Dobilinskas „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad buvo prašyta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) leidimo tris dokų duobes gilinti iškasant dumblą, tačiau leidimas gramzdinti gruntą jūroje buvo išduotas tik vienos duobės dumblui.
„Pono Puteikio rašte daug fantazijos. Gilinti doką ir pilti jūroje gruntą leista iš duobės, kurios užterštumas atitinka Lietuvos normatyvą LAND 46-2002. Tai ne mūsų sprendimas – tyrimus atliko mokslininkai. Ir jokio slaptumo čia nėra – dar net nepaskelbtas rangovo konkursas, kurio procedūros trunka keletą savaičių. Klaipėdoje žemkasės niekas neturi, todėl vyks tarptautinis konkursas“, – sakė S.Dobilinskas.
Kitų dokų duobių gruntą planuojama vežti į užterštų medžiagų sąvartyną, kurį administruoja įmonė „Toksika“. KRAAD direktorius Andrius Kairys sakė paaiškinimų uostamiesčio politikams iki šiol neteikęs. „Kadaise buvo manyta, kad gramzdinti dokų dumblo jūroje visai negalima. Tuomet buvome pritarę aikštelės statybai krante. Bet per tiek metų gilinant uostą dalis teršalų savaime išsiplovė, o įmonės veikla pasikeitė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją ir poreikį kuo greičiau užtikrinti įmonės konkurencingumą, uostininkai nutarė atskiros aikštelės nestatyti. Klaipėdos universitetas paėmė mėginius iš gręžinių, o dumblo tyrimai buvo atlikti Vilniuje. Jūrinių tyrimų centras apsidrausdamas, dėl šventos ramybės, dar kartą paėmė paviršinius mėginius iš tų pačių vietų. Jie tiriami“, – aiškino A.Kairys. Pareigūno žiniomis, kitos valstybės tokio užterštumo lygio gruntą taip pat pila į jūrą.
Klaipėdiečiai nesistebi, kad pasikeitus Seimo daugumai kaskart ieškoma formalaus preteksto keisti KVJUD vadovą, paneigiant valdžios aiškinimą, esą ši pareigybė – ne politinė.
Panašiai tvirtina ir Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas. „Klaipėdos uostas – vienas švariausių regione. Didžioji dalis gretimų uostų visą gruntą verčia į jūrą ir niekam jokios informacijos apie tai neteikia. Lietuva sukūrė taisykles ir jų laikosi, informaciją apie gruntą, vežamą į jūrą, praneša Baltijos jūros organizacijai HELCOM. Vieningų Europos Sąjungos reikalavimų nėra, HELCOM pateikia tik rekomendacijas. Kitos šalys taisyklių net neturi, o rusai, pavyzdžiui, moka ekologinį mokestį pagal pilamo grunto taršos lygį. Prieš 10 metų aikštelės poreikiui pagrįsti daryta prielaida, kad mūsų uoste kasmet susikaups po 50 tūkst. kub. metrų užteršto grunto, buvo klaida. Dukart per metus uoste atliekamas grunto monitoringas to nepatvirtina. Beveik visą paviršinį gruntą iš dokų galima vežti į jūrą, smarkiau užteršti gali būti tik gilesni sluoksniai. Mūsų institutas turi teisę imti mėginius, o juos chemiškai ištirti atidavėme, mūsų manymu, šalyje geriausiai laboratorijai – Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos tyrimų departamentui. Politiko nepasitikėjimo valstybės institucijomis pareiškimas kelia paniką ir nacionalinio saugumo požiūriu atrodo labai neatsakingas. Aplinkosauga konkurencinėje kovoje tapo stipriu ginklu, aplinkosaugos projektais galima smarkiai paveikti uosto plėtrą, ją net sustabdyti. Tačiau net džiaugiuosi, kad svarbus uosto klausimas bus iškeltas į Seimo lygį“, – LŽ kalbėjo S.Gulbinskas.
Artėja kadrų kaita?
Klaipėdiečiai nesistebi, kad pasikeitus Seimo daugumai kaskart ieškoma formalaus preteksto keisti KVJUD vadovą, paneigiant valdžios aiškinimą, esą ši pareigybė – ne politinė.
Dabartinis uosto generalinis direktorius socialdemokratas S.Dobilinskas pareigas eina nuo 2002 metų pavasario. Iki tol jis kelerius metus vadovavo privačiai uosto bendrovei Klaipėdos terminalui. S.Dobilinskas poste pakeitė tuomečio susisiekimo ministro Zigmanto Balčyčio atleistą Kęstutį Bartkevičių. Pastarasis premjero Algirdo Brazausko buvo kritikuojamas dėl neįvykdytos investicinės programos.
Prekybos bendrovės „Mažeikių Varduva“ savininką K.Bartkevičių į uosto direktoriaus kėdę 1999 metų rugsėjį pasodino tuometis konservatorių Vyriausybės premjeras Rolandas Paksas. Dar ankstesnė uosto vadovų kaita taip pat turėjo politinį pamušalą. A.Kairys KRAAD vadovauja beveik metus.
