Žinią pirmasis paviešino žurnalistas Dovydas Pancerovas. Šią žinią patvirtino ir Prezidentūra.
„Nežinau, ką iš tikrųjų per Sąjūdžio mitingus nujautė Gitanas Nausėda, tačiau dokumentai rodo, jog Sąjūdžiui steigiantis jis įstojo į komunistų partiją. Jo prašymas priimti į komunistų partiją pateiktas 1988 metų gegužės 20 dieną, o partinis bilietas išduotas 1988 metų birželio 27 dieną“, – rašo D.Pancerovas.
Jis teigia šiuos dokumentus radęs Lietuvos ypatingajame archyve. G.Nausėdos dokumentai buvo Lietuvos komunistų partijos archyvuose.
Pasak D.Pancerovo, Lietuvos ypatingajame archyve yra dvi su šiuo klausimu susijusios bylos.
Stojimo prašyme G.Nausėda nurodo susipažinęs su TSKP programa ir įstatais, juos pripažįsta ir pasižada vykdyti.
Nuo 1987 metų G.Nausėda dėstė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete.
Šie paviešinti faktai reiškia, kad komunistais buvo visi Lietuvos prezidentai, atkūrus nepriklausomybę, išskyrus Valdą Adamkų.
Prezidentūra: prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo komunistų partijos veikloje
Prezidentūra 15min trečiadienį patvirtino, jog G.Nausėda į partiją įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo jos veikloje.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 metų birželį.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei. Prasidėjus Sąjūdžiui, G.Nausėda KP veikloje nedalyvavo“, – teigiama prezidento komunikacijos grupės atsakyme.
2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G.Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.
Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.
D.Pancerovas pastebi, kad kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo priklausymą komunistų partijai deklaruodavo per visus rinkimus.
2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 m. priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Prezidento komandos nariams – naujiena
Buvę G.Nausėdos rinkimų štabo nariai teigia nežinoję apie dabartinio prezidento buvusią narystę Komunistų partijoje.
Taip BNS sakė buvusi rinkimų štabo vadovė, o vėliau – Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė bei buvęs rinkimų štabo komunikacijos vadovas, buvęs Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas.
„Asmeniškai tikrai nežinojau apie jokią narystę Komunistų partijoje. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jeigu būtų kas nors klausęs, tikrai tyčia niekas to fakto neslėptų“, – trečiadienį BNS sakė A.Budrytė.
„Laikėmės tos pozicijos, kad apie viską reikia skaidriai ir atvirai sakyti taip, kaip yra“, – pridūrė ji.
Buvęs G.Nausėdos rinkimų štabo ir vėlesnis komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas taip pat teigia nežinojęs apie dabartinio prezidento buvusią narystę Komunistų partijoje.
„Man čia yra visiška naujiena. Tik dabar ir perskaičiau. Neaptarinėjome mes šito fakto, neplanavome nei komunikacijos, nei kontrkomunikacijos“, – trečiadienį BNS sakė jis.
A.Zabarauskas vadovavo G.Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai, o šiam laimėjus prezidento rinkimus iki 2020 metų liepos dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju komunikacijai.
G.Nausėda: stovėjau Sąjūdžio mitinguose
G.Nausėda apie Sąjūdžio laikus yra užsiminęs ne kartą. Neseniai apie tai jis kalbėjo, komentuodamas Kristijonui Bartosevičiui mestus kaltinimus dėl pedofilijos. „Žinote, aš prieš 33–34 metus, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, stovėjau masiniuose Sąjūdžio mitinguose ir tikrai tuo metu net nujausti negalėjau, kad štai, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku“, – sakė prezidentas.
Sąjūdžio laikus jis prisiminė ir 2019 metais, kuomet buvo minimas Baltijos kelio trisdešimtmetis. Kalbėdamas Katedros aikštėje prezidentas prisiminė savo dalyvavimą Baltijos kelyje „Automobilyje sėdėjo mano būsimoji žmona Diana. Su ja mes apsikeitėme žiedais ir susikabinome rankomis ir štai laikomės trisdešimt metų“, – sakė prezidentas.
Tiesa, paskui prisiminta, kad prezidentas savo sužadėtuvių istoriją anksčiau buvo pasakojęs kitaip. Vėliau prezidento patarėjas Antanas Bubnelis 15min atsiųstame komentare teigė, kad prezidentas kalbėdamas Katedros aikštėje akcentavo tai, kad prieš 30 metų vykęs susikabinimas rankomis buvo lemtingas – tiek Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kai susikabino šių šalių piliečiai. „Tiek ir jam pačiam su būsimąja žmona Diana, su kuria kartu jis stovėjo Baltijos kelyje. Su Diana Prezidentas susižadėjo visai netrukus po Baltijos kelio. O susituokė jie jau kitąmet – 1990-aisiais“, – sakė jis.
Tais pačiais metais įsikūrė Lietuvos Sąjūdis
Tais metais, kai G.Nausėda įstojo į Komunistų partiją, įsikūrė Lietuvos Sąjūdis. G.Nausėda į partiją įstojo gegužės mėnesį, o Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 metų birželį. Rugpjūčio 23 dieną įvyko šimtatūkstantinis mitingas Vingio parke, o 1988 metų spalio 22-ąją įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. „Visi buvome viena banga, vienas kumštis“, – taip Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą prisimena jo dalyvis, advokatas Kazimieras Motieka. 1988 metų spalį šios organizacijos įkūrimą laikraštis „Gimtasis kraštas“ pavadino naujos Lietuvos gimimu.
Pasibaigus suvažiavimui, profesorius Vytautas Landsbergis pabrėžė, jog per tas paras Lietuva tapo truputį kitokia, o sūnaus į tribūną palydėtas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis prisipažino nežinantis, ar dar bus gyvenime toks laimingas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre – suvažiavimą stebėjo apie 300 korespondentų, trečdalis jų buvo atvažiavę iš 17 užsienio valstybių.
Suvažiavimo dalyviams parašė ir tuomet JAV, Čikagoje, gyvenęs garsus gamtosaugininkas Valdas Adamkus, vėliau sugrįžęs į Lietuvą ir išrinktas jos prezidentu: „Dvasioje ir mintimis esu su jumis. Linkiu, kad Sąjūdžio konferencija, tiesdama kelią į šviesesnį Lietuvos rytojų, savo darbą pagrįstų laisvės ir teisingumo principais, taip pat meile ir pagarba žmogui ir gamtai.“
Beje, suvažiavime kalbėjo ir Lietuvos Komunistų partijos Centrinio komiteto pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas, perdavęs sveikinimus ir linkėjimus nuo Sovietų sąjungos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo, kuris Sąjūdyje teigė „matantis pozityvią jėgą, galinčią pasitarnauti persitvarkymo labui“.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, po truputį reikalavęs vis daugiau suvereniteto Lietuvai, laimėjo rinkimus ir 1990 kovo 11-ąją paskelbė Nepriklausomybės atkūrimą.
D.Grybauskaitė: „Kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus“
D.Grybauskaitė ne vieną kartą sulaukė klausimų dėl priklausymo komunistų partijai ir darbą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Duodama interviu LRT televizijos laidai „Teisė žinoti“, ji pasakojo, kodėl iki 1990-ųjų vasaros dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
Anot jos, tarp Lietuvos komunistų partijos ir Sovietų Sąjungos Komunistų partijos, nuo kurios ši neseniai buvo atsiskyrusi, vyko nemaži konfliktai, savotiškas įtakų sferų dalijimasis, todėl darbą aukštojoje partinėje mokykloje ji supratusi kaip Lietuvos pusės palaikymą.
„Galiu pasakyti, kad iki 1990-ųjų metų birželio mėnesio dirbau Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Tikriausiai to klausiate, nes 1989 metų gruodį Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos. Tas 6 mėnesių laikotarpis iš tiesų labai svarbus. Kiekvienas mes, matyt, kariavome savo mažuosius pasipriešinimo karus. Tai darėme ir mes“, – teigė D.Grybauskaitė.
„Nors skamba „partinė mokykla“, tačiau dauguma mūsų, ypač lietuvių, iškart perėjo į Lietuvos komunistų partiją. Būtent todėl žiemą gruodžio mėnesį, einant dėstyti į mokyklą, mus pasitiko automatais pasipuošę rusų kariai ir neleido įeiti. Tuomet vyko mažytis karas tarp LKP ir buvusių komunistų – kariavome net dėl pastatų. Mes likome mokykloje tam, kad ji nebūtų atimta iš Lietuvos ir nebūtų tiesiog užkariauta. Konfliktas vyko iki pat birželio mėnesio, kol galiausiai iš Maskvos įsakyta ją uždaryti. Todėl mes ten ir likome – kitaip joje būtų likę kiti“, – LRT televizijos laidai savo biografiją aiškino prezidentė D.Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė 1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. Vėliau ji grįžo į Vilnių. Keletą mėnesių dirbo Mokslų akademijos atsakingąja sekretore. Vėliau dirbo Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje: vadovavo Žemės ūkio kabinetui, dėstė politinę ekonomiją ir pasaulio pinigų istoriją.
