Pagrindines juose esančias ambicijas trečiadienį paskelbė nacionalinis transliuotojas LRT ir kelios kitos užsienio žiniasklaidos priemonės. Dokumentus parengė Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių valdyba, tiesiogiai pavaldi Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijai.
Planas Baltijos šalims parengtas 2021 metų rudenį, taigi, prieš Rusijos invaziją Ukrainoje. Tikslai jame suskirstyti į tris skirtingus laiko intervalus – trumpalaikį (iki 2022 metų), vidutinės trukmės (2025 metų) ir ilgalaikį (2030 metų) – ir į atskiras dalis, skirtas kiekvienai Baltijos valstybei.
Politiniame, kariniame ir saugumo lygmenyje trumpuoju laikotarpiu Rusija ketino „užkirsti kelią JAV ar kitos NATO šalies narės pajėgų įkūrimui Lietuvoje“ ir „neleisti Lietuvai buvusių sovietinių šalių įtraukti į NATO įtakos erdvę“.
Vidutiniu laikotarpiu planuota neleisti Lietuvoje dislokuoti vidutinio nuotolio oro gynybos ar priešraketinės gynybos sistemų, sumažinti NATO karinių pratybų skaičių ir mastą Lietuvoje bei apriboti Lietuvos paramą Rusijos opozicijai.
Ilguoju laikotarpiu Rusija ketino sukurti sąlygas Lietuvos vyriausybei pripažinti žalą jos nacionaliniam saugumui dėl NATO pajėgų stiprinimo regione, atkurti konstruktyvius Lietuvos ir Rusijos santykius, įskaitant karinę sritį. Kaip tikslas įvardytas politikų, siekiančių plėtoti Lietuvos ir Rusijos santykius, atsiradimas.
Humanitarinėje srityje Rusija planavo Lietuvoje plėsti rusišką kultūrą, stiprinti vietos rusų ryšius su Rusija, plėsti prorusiškų organizacijų veiklą, išsaugoti rusų kalbos švietimo tinklą, paminklus.
Ekonomikoje siekia plataus masto bendradarbiavimo
Rusijos tikslai prekyboje ir ekonomikoje apėmė Rusijos ekonominių interesų santykiuose su Lietuva apsaugojimą. Vidutiniu laikotarpiu Rusija planavo didinti rusiškų gamtinių dujų ir elektros tiekimą Lietuvai bei nukreipti tranzitu per šalį keliaujančius krovinius į Rusijos uostus.
Kaip ilgojo laikotarpio tikslas įvardytas „Plataus masto prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas“.
Nutekinti dokumentai rodo, kad Kremliaus planuose – ir Baltijos šalių pasitraukimo iš posovietinės BRELL sutarties stabdymas. Ši sutartis reglamentuoja posovietinę energetikos sistemą.
Lietuva kartu su Latvija, Estija, Rusija ir Baltarusija iki šiol veikia Maskvos kontroliuojamoje IPS/UPS sistemoje, tačiau Baltijos šalys žada nuo jos atsijungti ir sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa.
Lietuva ragina sinchronizacijos terminą ankstinti iki 2024 metų, Latvija ir Estija siekia laikytis anksčiau pasirašytų susitarimų ir projektą baigti įgyvendinti 2025 metais.
Lietuvoje praėjusią savaitę buvo surengtas pirmasis istorijoje elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas. Pareigūnai teigia, kad jis buvo sėkmingas, o tai yra dar vienas argumentas greitesnei sinchronizacijai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat yra sakęs, kad bandymui įvykus sėkmingai Lietuva svarstytų pasitraukti iš BRELL sutarties jau 2024 metų vasarį.
Rusijos plano dalyje, skirtoje Latvijai, pasitraukimas iš BRELL sutarties įvardijamas kaip grėsmė.
